Transporto spūstys Vilniuje – kas už jas moka?

Vilniečiai ir sostinės svečiai jau ne pirmus metus piktinasi transporto spūstimis Vilniaus gatvėse, pripažindami susisiekimo problemą viena opiausių bėdų mieste. Pasak Susisiekimo ministerijos, kasmet Vilniaus „kamščiuose“ prarandame daugiau nei 1,5 mlrd. litų (600 mln. sudaro kuro kaina, dar 900 mln. kainuoja žmonių laikas, praleistas stovint grūstyse; skaičiuje neįtrauktos išlaidos ekologijai, žala sveikatai ir pan.). Palyginimui, Tarybos patvirtintas miesto metinis biudžetas yra apie milijardą litų. Akivaizdu, jog kasmet Vilniuje dūmais paleidžiame pusantro miesto biudžeto. Dažnas pasakytų: nevairuoju, neturiu mašinos, tad savo laiko bei pinigų grūstyse neprarandu.

Rangos pavyzdys

Rangovas stato namą, į statybų aikštelę veždamas reikalingas medžiagas. Suprantama, naktį tokių darbų nenudirbsi, tad norom-nenorom krovininių automobilių vairuotojai stovės kamščiuose. Aišku, kad darbininkai tuo metu laukti negali, todėl ir žaliavas veš ne, tarkime, 5-ios mašinos, o 7-ios – tam, jog kol dvi stovi kamščiuose, kitos penkios galėtų pasiekti savo tikslą greičiau. Deja, Vilniuje gatvių pralaidumo lygis yra kritiškai žemas, o gatvių tankis yra mažiausias ne tik tarp Europos Sąjungos sostinių, tačiau netgi tarp Lietuvos didmiesčių.

Suprantama, jog rangovas privalės sumokėti darbininkams ir už grūstyse praleistą laiką. Be to, kainuos jam ir kuras. Žinoma, kad šios išlaidos pabrangins ir butą šeimai naujame rangovo statomame name. Rangovas – ne labdarys, ir iš savo pelno kaštų, patirtų dėl stovėjimo grūstyse nedengs.

Už stovėjimą spūstyse moka ne tik tie, kurie patys tūžta beprasmiškai leisdami laiką jose – šį pavyzdį galima pritaikyti bet kuriai sričiai. Vilniuje kasdien šitaip prarandami daugiau nei 4 mln. litų. 40% šios sumos sudaro išlaidos kurui, kurio žaliavų kilmė – nelietuviška, o rusiška nafta. Tad degindami kurą beprasmiškai remiame ir didžiosios kaimynės ekonomiką. O kur dar automobilių amortizacija...

Grūstys – ne tik sausi skaičiai

Sunku įvertinti ekologinę žalą, daromą sostinės aplinkai ir gamtai. Pastatai, esantys arčiau spūsčių, kenčia dėl vibracijos ir išmetamų dujų keliamo poveikio. Kvėpuojame tomis pačiomis išmetamosiomis dujomis, dėl to daugėja kvėpavimo takų susirgimų. Už tai irgi mokame ne kiekvienas atskirai, o iš bendro katilo, biudžetu vadinamo. Žodžiu, Vilniaus kamščiai jau virtę ne vien sostinės, bet ir visos Lietuvos problema – ne tik todėl, kad miestas kasdien sulaukia svečių iš periferijos, tačiau ir tiesiog todėl, jog su Vilniumi ekonomiškai susijusi visa šalis ir regionas apskritai. Šiandien Gedimino pilies miestas praranda „kamščiuose“ gerokai daugiau, nei eilinės Europos Sąjungos sostinės vidurkis.

Dėl spūsčių masiškai visur vėluojame ir tai – nuolatinis daugelio pasiteisinimas. Žinoma, sunku planuoti savo laiką – jei normaliu atveju nuvažiuotume per 10 minučių, tai kartais neužtenka ir pusvalandžio. O ką, jei kelyje atsitiko nelaimė ir laukti teks ilgiau? Troleibusai ir autobusai tokiu atveju atidaro duris ir keleiviai tiesiog išlipa, tačiau kiekvienas mūsų lengvąja mašina iš spūsties taip lengvai nepasitrauks. Tad ir maigome telefonų mygtukus rašydami žinutes ar tiesiog iš neturėjimo ką veikt plepamės mobiliaisiais. Tai – irgi kainuoja.

O kaip su savo žodžio laikymųsi? Išeina, jog dėl mažo Vilniaus gatvių pralaidumo nuolat sulaužome savo žodį, nes vėluojame. Žinia, jog kai kas vėluojančių nelaukia. Neįvertinsi kiek kainuoja emocija pavėlavus į pasimatymą ir pamačius, jog kita pusė neapsikentusi vėlavimo tiesiog išėjo savais keliais. Gerai dar jei tai tik vienas žmogus, o pvz. valdybos posėdžiai be pirmininkaujančio neprasideda – gaištamas ne vieno, o daugelio žmonių laikas, už kurį dar ir atlyginta turės būti. Suprantama, kad operacijos dėl truputėlį vėluojančio chirurgo neatšauksi – laukia kolegos, ligonis, aparatūra. Deja, tokius pavyzdžius galima tęsti be galo.

Ar sprendžiama susisiekimo problema Vilniuje?

Praeitos kadencijos miesto vadovybė aktyviai stengėsi pabloginti miesto susisiekimo padėtį, neskaidriai proteguodama pasaulinės transporto atgyvenos, tramvajaus idėją. Visiems suprantama, jog tramvajus prastintų jau ir taip prastą gatvių pralaidumo lygį, tad kam bloginti tai, kas ir taip nedžiugina?

Šios kadencijos Vilniaus valdžia oriai stengiasi atidėti problemos sprendimą. Savivaldybės kuluaruose kalbama apie naujos transporto rūšies įvedimą Vilniaus mieste, yra suburta darbo grupė miesto transporto susisiekimui gerinti, kuri susirenka vos vieną kartą per mėnesį poros valandų posėdžiui. Nors, žinoma, galima diskutuoti ar įmanoma spręsti efektyviai transporto problemą Vilniuje skiriant jai vos porą valandų kas mėnesį (24 valandas per metus) nagrinėti.

Miesto meras ir neturi konkrečios, aiškios, tvirtos pozicijos šiuo klausimu. Įkurtas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ skyrius-filialas „Naujosios transporto sistemos“, kurio vadovu paskirtas Vilniaus miesto Tarybos narys, partijai „Tvarka ir teisingumas“ (liberaldemokratai) priklausantis Vladimiras Avin, oro gondolų susisiekimo idėjos Vilniuje autorius. Tiesa, anksčiau tose pačiose „Susisiekimo paslaugose“ buvo įkurtas skyrius-filialas „Vilniaus tramvajus“, tačiau pastaruoju metu apie jo gyvavimą visuomenė neinformuojama – žiniasklaidai „modernusis-greitasis“ tramvajus tapo neįdomus, o plačiai reklamuota svetainė www.tramvajus.lt jau kuris laikas neveikia, yra nepasiekiama.

Laisvės ir Savanorių prospektų bei Geležinio Vilko gatvės sankryžoje statoma nauja estakada, kuri palengvins susisiekimą į Naujininkus, Kirtimus. Žinoma, grūstys nuo to pvz. ant J.Jasinskio gatvės tilto ar J.Basanavičiaus gatvės šlaite nepasikeis, tačiau bent jau nestovima vietoje.

Neseniai pastatyta Saltoniškių estakada, taigi truputį pagerėjo eismas Geležinio Vilko gatve. Kita vertus, , netrukus duris atvers naujas traukos centras – prekybos ir pramogų kompleksas „Panorama“, kuris padidins transporto srautus aplink. Panaši padėtis ir Ozo gatvėje – statybos vyksta, statomas tiltas ir remontuojama pravažiavimas šalia „Akropolio“, bet ar tai išgelbės mus nuo spūsčių? Juolab, po metų duris atvers prekybos centras „Ozas“, netoli įsikurs ir Nacionalinis stadionas.

Planuojama aplinkkelio atkarpa, be abejo, nepablogins esamos padėties, tačiau jos ir nepagerins iš esmės. Žinoma, tam tikrų gatvių apkrovimas sumažės, tačiau turint galvoje dabartinį aukštą ir kylantį automobilizacijos lygį, miestiečių įprotį mašinose važiuoti po vieną bei senas problemas su transporto parkavimu, problema išlieka aktuali.

Sekite mus "Facebook"