Stambių projektų finansavimo būdai

STAMBIŲ INFRASTRUKTŪROS PROJEKTŲ FINANSAVIMO BŪDAI


Infrastruktūros vystymo projektai – viena iš vietos valdžios veiklos sričių. Vietos valdžia, planuodama miestų plėtrą, atitinkamai vysto naujus bei modernizuoją jau esančius infrastruktūros objektus. Esamiems infrastruktūros objektams išlaikyti bei viešosioms paslaugoms, tokioms kaip, pavyzdžiui, švietimas teikti, smulkiems infrastruktūros vystymo projektams paprastai vietos valdžia skiria turimus finansinius išteklius, surenkamus mokesčių pagalba iš gyventojų. Kas kita yra su stambiais infrastruktūros vystymo projektais. Daugelyje atvejų vietos valdžia finansinių išteklių šiems projektams vystyti neturi. Kadangi infrastruktūros vystymas dažnai yra būtinumas, o ne valdininkų įgeidis, miestai priversti ieškoti galimybių pritraukti papildomus finansinius išteklius brangiai kainuojantiems infrastruktūros vystymo projektams finansuoti.


Sovietų Sąjungoje vyravo praktika kuomet tokio pobūdžio projektai buvo finansuojami centrinės valdžios skiriama dotacija. Vakarų pasaulyje paplitę kiti finansavimo būdai. Vienas populiaresnių paremtas vadinamu „Trys P“ principu (PPP – Public Private Partnership) arba Viešojo ir privataus sektorių partnerystė (VPSP), kuomet infrastruktūros projektams finansuoti pritraukiama dalis privataus kapitalo ar privatus verslas į projektą įtraukiamas kita forma. VPSP schemos plačiai taikomos Didžiojoje Britanijoje daugiausiai transporto infrastruktūros projektams finansuoti.


Viešojo ir privataus sektorių partnerystės yra geras būdas pagreitinti ir suefektyvinti infrastruktūros modernizaciją, kai tiesioginiam viešajam finansavimui yra kliūčių. Šios partnerystės transporto sektoriuje būtų labai patrauklios ir tada, kai yra vykdomos esminės naujos statybos arba ten, kur galima pasiekti didelį valdymo efektyvumą. Tačiau, reikėtų išsamiai palyginti kieno sąskaita jis bus pasiekiamas. Kadangi partnerystės yra kompleksinis bendravimas tarp kelių subjektų, sandorių sumos turi būti pakankamai didelės, kad atpirktų visus papildomus kaštus.


VPSP struktūros yra gana sudėtingos tiek finansine, tiek teisine prasme, dažnai kyla įvairių nesklandumų bei nėra išlaikomas pakankamas skaidrumas. Vietiniame kontekste sunku surasti kvalifikuotų specialistų tokiai sistemai sukurti, kai kuriose šalyse dirba nacionalinio lygio patarėjai. Vis dėlto, VPSP yra patrauklios tuo, jog praktiškai visais atvejais pagerėja vartotojui teikiamų viešųjų paslaugų kokybė. Tai atspindi privataus sektoriaus norą teikti kokybišką paslaugą ir tokiu būdu išlaikyti ir padidinti savo dominavimo lygį rinkoje.


Žemiau pateikiama PPP schema, taikoma Londono metro (London Underground Limited (LUL)) finansuoti:
(Šaltinis: C&AG’s Report, London Underground: Where they good deals? (Figure 1) (HC 645, Session 2003-2004))

schema



Vis dėl to VPSP principas gali būyi taikomas ne visiems infrastruktūros projektams. Tokiu atveju vietos valdžia papildomus finansinius išteklius infrastruktūros projektams vystyti pritraukia skolindamasi iš tarptautinių finansinių institucijų, tokių kaip Europos investicinis bankas (EIB – European Investment Bank), Pasaulio bankas (WB – World Bank), privačių bankų. Kai kurie projektai iš dalies yra finansuojami Europos Sąjungos fondų. Žemiau pateikiamoje lentelėje galima matyti įvairių pasaulio miestų stambių infrastruktūros projektų finansavimo šaltinius.

lentele

Sutrumpinimų reikšmės

CV – Centrinė valdžia
EIB – Europos investicinis bankas
ERBP – Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas
ES – Europos Sąjunga
EUr – eurai
N – Nuosavas kapitalas
P – Privatus kapitalas
TFI – tarptautinės finansinės institucijos (EIB, ERPB, k. b. ir kt.)
VV – Vietos valdžia

Pateiktoje lentelėje matyti, jog dauguma infrastruktūros projektų yra finansuojami naudojantis iš šalies gauta parama, t. y. Europos Sąjungos dotacija plius Tarptautinių finansinių institucijų gauta paskola. Tik keturiose iš nagrinėtų miestų/valstybių daugiau kaip 50 proc. infrastruktūros finansavimo šaltinių buvo vietos bei centrinė valdžia. Likę projektai didžiąja dalimi buvo finansuojami naudojantis Europos Sąjungos dotacija bei Tarptautinių finansinių institucijų suteikta paskola. Iš nagrinėtų miestų tik Amsterdamas nenaudojo „iš šalies“ gautų finansinių išteklių.


Nagrinėjant bendra infrastruktūros projektų finansavimo sudėtį matyti, jog finansavimas „iš šalies“ sudaro daugiau kaip 60 proc. bendros projektų vertės. Centrinių valdžių dotacija sudaro apie 28 proc., o vietos valdžios finansavimas – apie 11 proc. visų projektų bendro finansavimo.
Lentelė rodo, kad prie infrastruktūros projektų finansavimo neprisideda privatus sektorius ir projektai finansuojami tradiciškai iš valstybių bei vietos valdžios biudžetų bei naudojant paskolas bei dotacijas. Čia būtina paminėti, jog privatus sektorius, nors ir nedalyvauja projektuose kaip finansuojanti pusė, tačiau kai kuriais atvejais dalyvauja projektų įgyvendinime bei eksploatuojant ir administruojant naujai įgyvendintus projektus.






Prahos Metropoliteno finansavimas. Atvejo apžvalga.


Žemiau pateikiama Prahos miesto Metropoliteno finansavimo 2000 – 2003 metais finansavimo šaltinių apžvalga.
(Duomenys gauti iš Prahos visuomeninio transporto eismo organizavimo įmonės Dopravní podnik hl. m. Prahy, akciová společnost specialistų)

lentele2


Lentelės duomenys pateikiami žemiau esančioje diagramoje.

diagrama

Iš pateiktos diagramos matyti, jog centrinės ir vietos valdžios investicijos, pradėjus gauti naudojant finansinius išteklius „iš šalies”, buvo jų išstumtos. Šiuo atveju naudojama Europos Investicijų Banko (EIB – European Investment Bank) paskola sumažino investicijų poreikį ir leido centrinei ir miesto valdžiai dalį finansų nukreipti kitoms sritims finansuoti.


diagrama




Krokuvos transporto infrastruktūros projektų finansavimas. Finansavimo schema


Krokuvos miesto vietos valdžios organai daliai stambesnių transporto infrastruktūros projektams finansuoti naudoja ne tik paskolą iš Europos investicinio banko, tačiau taip pat ir skolinasi iš Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko.

schema2




Kitos infrastruktūros projektų finansavimo schemos

Pasaulio miestų praktika rodo, jog dauguma infrastruktūros projektų yra finansuojami trūkstamus išteklius skolinantis iš finansinių institucijų, o vietos valdžios institucijos tokiu būdu finansinius įsipareigojimus atideda ateičiai. Nepaisant to, koks infrastruktūros finansavimo būdas yra parenkamas, jį bet kokiu atveju apmoka gyventojai. ES lėšas – ES gyventojai, Centrinės valdžios – valstybės, vietos valdžios – miesto gyventojai. Skolintas lėšas paprastai apmoka tos savivaldybės gyventojai, tačiau kai kurie miestai naudoja kitas alternatyvas. Dalis miestų įveda laikinus infrastruktūros mokesčius naujiems infrastruktūros objektams finansuoti. Tas pats pasakytina ir apie valstybes ir valstybės svarbos projektus. Kai kuriuose miestuose praktikuojamas kelių naudotojų mokestis, nustatomas litrui benzino ir pervedamas transporto infrastruktūrai finansuoti. Iš esmės šis mokestis niekuo nesiskiria nuo akcizo mokesčio. Tankiai gyvenamuose miestuose, tokiuose kaip Singapūras renkamas mokestis už naudojimąsi keliais, kuris skiriasi įvairiu paros laiku. Šie būdai leidžia miestiečiams išvengi papildomų išlaidų, susijusių su skolinimosi būtinybe ir turėtų būti atidžiai nagrinėjami.


Išvados:

Dauguma nagrinėtų miestų infrastruktūros projektams finansuoti dalį lėšų skolinasi iš tarptautinių finansinių institucijų. Šis būdas pasirenkamas neturint pakankamai savų finansinių išteklių. Vis dėl to, pažymėtina, jog šis būdas nėra pigiausias infrastruktūros projektams finansuoti. Ieškodami pigesnių būdų kai kurie miestai įvedė taip vadinamus infrastruktūros mokesčius, kurių pagalba, išvengiant skolinimosi būtinybės, miestai tampa pajėgųs patys ar su centrinės valdžios pagalba įgyvendinti brangiai kainuojančius infrastruktūros projektus.

Nagrinėjant Vilniaus atvejį ir įvertinus, jog nėra sukurta investuotinų lėšų kaupimo sistema, realiausia būtų rinktis labiausiai paplitusį – skolinimosi būdą. Kartu, žvelgiant į ateities investicinį poreikį, būtina svarstyti transporto infrastruktūros mokesčio įvedimo galimybę bei investicinių lėšų kaupimo galimybę.

Sekite mus "Facebook"