Dainius Kreivys, Chorst Klaus
2007-02-21 14:11:55

Vilniuje vienas po kito, kaip grybai po lietaus, dygsta nauji pastatai, arenos, pramogų parkai bei prekybos centrai. Miestas plečiasi. Džiugu..! Kol nepažvelgi, žmogus, i šią plėtrą iš arčiau... Iš gatvės... iš automobilio ar autobuso lango... Iš čia matosi ir jaučiasi visos šios plėtros pasekmės. Neplanuotos plėtros pasekmės. Vienos jų – deja kasdienybėje tapusios automobilių spūstys.

Išdygsta netikėtai.

Kaip atsitinka, jog tose vietose, kur spūsčių niekada nėra buvę, vieną gražią dieną išdygsta kilometrais matuojamos automobilių eilės? Atsakyti į šį klausymą daug mokslo nereikia.. Tereikia pasidomėti ar kur gretimais neišdygo gyvenamųjų namų kvartalas ar prekybos centras. Nauji objektai, ypač jei tai yra ištisi kvartalai ar gyventojų traukos centrai, kaip antai prekybos centrai, labai veikia gyventojų srautus ir daro įtaką miesto transporto srautų pasiskirstymui.

Tačiau visomis bėdomis kaltinti naujus pastatus yra mažų mažiausiai neteisinga – juk jie atveria naujas galimybes tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams ar atvykėliams. Gyvenamieji namai padidina gyvenamojo ploto pasiūlą, kuri, žvelgiant teoriškai, turėtų sumažinti būsto kainas. O tai – nauda besiruošiantiems pirkti butus. Nauji biurų, komercijos pastatai analogiškai naudingi verslui, nes pingant nuomai, mažėja administracinės ar komercinės veiklos kaštai. Be to, taip kuriamos naujos darbo vietos ir nauji miesto centrai. Bėda yra ta, jog dabar  pastatai, o kartais ir ištisi kvartalai  statomi padrikai – visai kaip grybai po lietaus, nepasidomint, neapskaičiuojant kokia įtaka šie nauji objektai padarys miesto transporto sistemai.

Maža to, statant objektus padrikai, netenkama galimybės planuoti transporto srautus ir mažinti gatvių apkrovimą piko metu. Visa tai sukelia daug miesto problemų.

Transporto inžinieriai kritikuoja

Jau dabar transporto inžinieriai atkreipia dėmesį į kai kurias miesto vietas, kurias paskubėta užstatyti. Viena iš tokių – skandaluose skendinti SIEMENS arena. JI pastatyta būtent toje vietoje, kuri yra patogi naujam transporto koridoriui tęsti – Kernavės gatvės tęsiniui. Dabar planuojamas Kernavės gatvės koridorius atsirems į SIEMENS areną ir vandens pramogų parką, tad čia, nori nenori, susidarys spūstys, nes transporto koridorius tiesiog  užsibaigs.

Kitas toks pavyzdys – nauji gyvenamųjų namų kvartalai miesto šiaurės vakarinėje dalyje (Perkūnkiemio, Matildos kvartalai). Savivaldybei leidus užstatyti teritoriją, esamas komunikacijų tinklas visiškai nebuvo išplėtotas. Gatvės liko siaurutės, nors transporto srautai jomis smarkiai išaugo, sudarydamos pikines spūstis P. Žadeikos gatvėje. O tą galima buvo ir reikėjo numatyti bei atitinkamai kartu su naujo kvartalo statybomis išplėtoti vietos infrastruktūrą. Ir ne tik išplėtoti, bet ir numatyti jos plėtrą 25 - 50 metų.

Daugiacentris miestas – mažiau spūsčių

Dabar Vilnius išsiskiria kaip monocentriškas miestas. Tai yra miestas su vienu komerciniu centru. Tokie miestai klestėjo XVIII – XIX amžiuose, kuomet jie buvo nedideli. Išaugus miesto gyventojų skaičiui, buvo pradėta persiorientuoti prie daugiacentrio miesto – tokio, kuriame yra daugiau kaip vienas komercinis centras. Šis persiorientavimas leido sumažinti gyventojų judėjimo poreikį, sustiprinti atskirų miesto rajonų vietos savivaldą, paskatinti tiek gyventojus, tiek bendruomenės aktyviau dalyvauti savo rajono valdyme.

Vilniuje, turėdami įdiegtą ir sustiprintą monocentriško miesto modelį, kas diena susiduriame su jo ribotumais. Rytais visas miestas juda viena kryptimi – iš miegamųjų į pramonės ir komercijos rajonus, centrą. Vakare viskas juda priešinga kryptim. Dėl to turime taip vadinamus rytinį ir vakarinį pikus. Daugiacentris miestas ne tik sumažina gyventojų mobilumo poreikį, tačiau sudaro galimybes optimaliai išnaudoti transporto koridorius tarp centrų, apkraunant juos tolygiau, tad spūsčių problema mažėja.

Dviračio išradinėti nereikia. Dviratis išrastas

Vertėtų pasižiūrėti, kaip tvarkosi kiti pasaulio miestai. Paprastai planuojant miestus yra numatoma, kuriomis kryptimis jis plėsis, tankinsis kur bus statomi gyvenamieji namai, kur komerciniai rajonai. Urbanistai įvertina ateities transporto srautus, transporto koridorius, viešąsias erdves. Ir visa tai daroma 25 -50 metu į priekį.

Miesto plėtros strategija

Padrika plėtra bei aiškios strategijos nebuvimas jai davė savo vaisių. Tik tie vaisiai yra kartūs. Būtina iš to pasimokyti ir ateityje, vystant miestą, elgtis atsakingai, įvertinant miesto plėtrą ilgalaikėje perspektyvoje.

Šiuo metų parengtas Bendrasis Vilniaus planas yra tik dalinis sprendinys. Be planavimo maksimaliai atitinkančio miesto bendruomenių lūkesčius Savivaldybė privalo imtis iniciatyvos ir tapti realiu miesto vystytoju. Reikalinga ne tik parengti atskirų vidinių bei išorinių teritorijų pertvarkos planus, bet ir investuoti į stambių sklypų sutelkimą, inžinierinės infrastruktūros atitinkančios ilgalaikę miesto plėtros kryptį paklojimą juose. Šitaip valdant planavimą bei pirminį investicinį etapą miestas turės galimybę valdyti investicijų srautus mieste, o aukciono būdu perleidžiant tolimesnį šitaip paruoštos teritorijos užstatymą privačiam investuotojui gauti lėšų infrastruktūriniams – inžinieriniams projektams vykdyti kitose miesto dalyse.