Spręskime problemas kartu

Juozas ZYKUS
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis"
valdybos pirmininkas

Europoje siautėjanti ekonominė krizė verčia politikus ieškoti būdų, kaip papildyti sumenkusius savo valstybių biudžetus. Skolinimasis ir ES parama nesi-tęs amžinai, todėl būtina mąstyti kaip pasinaudoti globalios ekonomikos galimybėmis ir pritraukti į Lietuvą privačių investitorių pinigus. Tam tikslui būtina surasti ir pasiūlyti pasaulinėms verslo struktūroms stambius, ekonomiškai efektyvius, visuomenei didžiausią naudą duodančius projektus.

Šiuo metu visuomenės ir ją atstovaujančių politikų dėmesio centre yra energetikos objektai ir galutinis apsisprendimas - netolimos ateities reikalas.

Nemažiau nei energetika, Lietuvos visuomenei reikšminga susisiekimo problema.

Vilnių kamuoja begalinės gatvių spūstys ir pasenęs, lėtas, nekomfortiškas visuomeninis transportas. Patiriami milijardiniai nuostoliai. Todėl jau kelis dešimtmečius Lietuvos visuomenė, specialistai ir politikai diskutuoja kokią susisiekimo sistemą pasirinkti. Konkuruoja dvi idėjos: metropoliteno ir tramvajaus.

Vilniaus miesto administracija pavedė ūkio subjektų grupei už 790 tūkstančių litų pasiūlyti tinkamiausią susisiekimo sistemą ir, pritarus miesto tarybai, paruošti reikalingus pasiūlymus.

Po metus trukusių diskusijų miesto taryba priėmė kompromisinį sprendimą: pagerinti susisiekimą autobusais, nutiesti vieną tramvajaus liniją, jungiančią Santariškes su Geležinkelio stotimi ir planuoti metropoliteno įdiegimą ir eksploatavimą.

Metropoliteno įdiegimo idėja analizuojama ir diskutuojama dar nuo sovietinių laikų. Prieš 30 metų buvo planuojamos trasos ir atlikti milijono litų vertės geologiniai tyrinėjimo darbai.

Atkūrus Nepriklausomybę, ekonominio pakilimo metu mieste penkis kartus padidėjo automobilių skaičius. Miesto gyventojus ir sostinę lankančius Lietuvos žmones pradėjo erzinti begalinės spūstys. Reaguodama į šią problemą, susikūrė piliečių asociacija „Metro sąjūdis". Visuomenės nuotaikos pasiekė ir politikus. Konservatoriai šį klausimą įsitraukė i partijos programą. Ministras Pirmininkas savo potvarkiu eilei ministerijų nurodė analizuoti galimybę - Vilniaus metropoliteną paskelbti ypatingos svarbos ekonominiu objektu. LR Seime susikūrė metro idėjos paramos grupė, kurią sudaro 72 įvairių partijų Seimo nariai. Ši grupė, kaip Lietuvos visuomenės dalis taip pat dalyvavo Vilniaus miesto susisiekimo problemos svarstyme ir savo pareiškimu siūlė miesto tarybai apsispręsti dėl metropoliteno sistemos įdiegimo ir pradėti metropoliteno įdiegimo pripažinimo svarbiu ekonominiu objektu, procedūras.

Pasaulinė patirtis rodo, kad bankai ir stambios verslo korporacijos savo investicijas nukreipia tik tada, kai visuomenėje tuo klausimu diskusijos baigtos ir tam pritaria visos parlamentinės partijos. Kai tam tikslui yra paruošti ir patvirtinti visi reikalingi planai. Verslas savo milijardais nerizikuoja, o ir ES komitetai tikslinės paramos neskiria, jeigu neįrodoma to objekto ekonominė nauda. Tai fiksuoja ir Europos Komisijos Baltosios knygos .Transportas 2050 nuostatos.

Šiuo metu ūkio subjektų grupė visuomenės svarstymui pateikė naujos visuomeninio transporto rūšies išvystymo per tris dešimtmečius planą.

Keista tai, kad plano sudarytojai tikisi gauti beveik milijoną litų už tą darbą, kuris buvo atliktas 2002 metais ir už kurį buvo deramai atsiskaityta. Deja, tas planas pasisekimo tarp užsienio investuotojų nesulaukė. Transporto plano sudarytojai visuomenei siūlo vėl tą patį tramvajų, kurį jiems kažkada įpiršo Prancūzijos konsultacinė kompanija SYSTRA ir tramvajaus vagonus gaminanti firma Jranslohr", kuri, beje, šiuo metu bankrutuoja ir Prancūzijos Vyriausybė ieško būdų ją išgelbėti.

Keista tai, kad ta ūkio subjektų grupė, kuri pastoviai laimi analogiško pobūdžio darbų konkursus, tyliai pritariant keliems valdininkams ir vienam kitam politikui. ignoruoja visuomenės ir Šiai visuomenei atstovaujančių politikų pasiūlymus ir net sprendimus ir gamina niekam nereikalingą makulatūrą. Manyčiau, kad miesto tarybos nariai, kurių nemaža dalis suvokia susisiekimo Vilniaus mieste problemą, principingai pažiūrės į savo ankstesnių sprendimų realizavimą ir neleis savęs ir juos atstovaujančios visuomenės mulkinti ir nekompromituos plačios visuomenės akyse politikų apskritai ir savo partijų konkrečiai.

Peršasi nuomonė, kad yra surastas valstybinių lėšų pasisavinimo būdas, kurio STT dar negvildena, o prokurorai baudžiamųjų bylų nekelia, tačiau keista, kai tokio pobūdžio sutartyse su savivaldybe figūruoja ta pati VGTU katedra, tai pačiai savivaldybei priklausanti įmonė, tie patys specialistai ir tie patys valdininkai. Gedimino prospekto rekonstrukcijos atvejis neturi pasikartoti, todėl turime būti aktyvūs, parenkant problemos sprendimo idėją, jos vykdymo būdus, ją vykdančias firmas bei kontrolierius. Tik tokiu būdu išvengsime biudžeto Ir ES paramos švaistymo ir užbėgsime galimoms apgavystėms, nekvalifikuotam darbui ar valdininkų savivalei už akių. Spręskime problemas kartu ir kompleksiškai.

Sekite mus "Facebook"