Nauja visuomenės santykių forma

Metropoliteno Vilniuje idėjai įgaunant vis didesnį populiarumą, neretas baiminasi dėl tokios apimties projekto įgyvendinimo kaštų, kadangi nėra tinkamai supažindintas su siūlomais finansavimo būdais. 2013 m birželio mėnesio žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeryje išspausdintas asociacijos „Metro sąjūdis" pirmininko Juozo Zykaus straipsnis, kuriame paliečiami itin svarbūs metropoliteno projektui klausimai, susiję su santykiais tarp viešojo ir privataus sektorių. Autorius į viešumą iškelia esmines vangaus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo priežastis – valdžios atstovų iniciatyvumo ir politinės valios stoką, atsakomybės vengimą ir apatiją bei sąlygų visuomenei ir verslui iniciuoti bendrus projektus nebuvimą. Atsakingas ir šiuolaikiškas valdininkų požiūrius lemtų tai, kad tokie stambūs projektai kaip metropoliteno statybos Vilniuje ne tik kad nebūtų našta biudžetui, bet leistų pritraukti didžiules pajamas. Žemiau pateikiamas pilnas J. Zykaus straipsnis.


Nauja visuomenės santykių forma

Žmogiškasis ir finansinis kapitalas visame pasaulyje gali ieškoti saugios vietos pasireikšti. Bet, žinoma, jis renkasi tas šalis, kuriose gali veikti efektyviausiai ir saugiausiai. Verslo aplinką nusako tos šalies įstatymai, o įstatymai atspindi ekonominį visuomenės ir jos išrinktos valdžios išprusimą.

Kad verslas efektyviau tvarkosi ūkyje nei valdžia, rodo mūsų verslo ir valdiškų įmonių kapitalo teikiama nauda. Statistika rodo, kad privatus verslas dirba 30 proc. efektyviau.

Pirmiausia iš socializmo pradėjo vaduotis Didžioji Britanija, kai šaliai ėmė vadovauti geležinė ledi Margaret Thatcher. Buvo padidintas vartojimo mokestis PVM ir pagerintos privataus verslo sąlygos. Vienu metu Didžiosios Britanijos iždo pirmininkas Kennethas Clarke'as buvo pareiškęs, kad iždo pinigų bus skiriama tik tuo atveju, jeigu tų paslaugų, kurių reikia gyventojams, nesutiks teikti privatus verslas. Valdiškos struktūros privalėjo atsisukti į privatų verslą ir ieškoti bendradarbiavimo formų. Todėl dabar Didžiojoje Britanijoje egzistuoja vienuolika viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo (angl. public-private partnership, PPP) formų. Pavyzdžiui, susisiekimo infrastruktūros plėtrai įvairiais laikotarpiais panaudota iki 80 proc. privataus kapitalo.

Vienas populiariausių ir valdžiai mažiausiai įpareigojimų bei rūpesčių keliančių viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdų yra koncesija. Koncesija – tai valdžios leidimas sukurti sistemą, teikiančią viešas paslaugas visuomenei, ir gauti atlygį iš tiesioginių paslaugos gavėjų, o pasibaigus koncesijos sutarties laikui objektą perduoti valdžios struktūrai.

Kodėl Lietuvoje taip vangiai vyksta valdžios ir verslo struktūrų bendradarbiavimas, ir, trūkstant veiklos Lietuvoje, verslas pamažu keliasi į tas šalis, kur sąlygos geresnės, ir tai daroma nepaisant nemažų verslo perkėlimo išlaidų? Nemaža dalis visuomenės laukia nemokamų paslaugų iš valdžios, tik, žinia, nemokamas būna sūris spąstuose, o bet kokios paslaugos yra vienokiu ar kitokiu būdu apmokamos. Sunku pasakyti, kas turėtų žengti pirmąjį žingsnį – verslas ar valdžia. Man, verslininkui, tas pats, kurioje šalyje kasti tunelį ar statyti tiltą: Lietuvoje ar Anglijoje. O ką ilgalaikėje perspektyvoje darys politikai – man neaišku. Šiuo metu valdžia kuria įstatymus ir tai darydama dauguma atvejų mato tik save, o ne visuomenę ir verslo visuomenę.

VPSP taisyklės parašytos taip, kad verslas atsiduria tarno, o ne lygiaverčio partnerio padėtyje. Nei visuomenė, nei verslas neturi iniciatyvos teisės. Valdžia nenori diskutuoti ir aiškintis, kodėl ji neleidžia vietos ar užsienio verslo struktūrai įgyvendinti vieną ar kitą projektą ir išspręsti visuomenę kamuojančią problemą. Galiu pasakyti, kad nemaža dalis verslininkų, užuot ėję į pagalbą visuomenei ir valdžiai, patys prašo pagalbos iš valdžios valdomo biudžeto.

Kokios valdžios ir verslo bendradarbiavimo perspektyvos? Kas gali pakeisti situaciją? Liaudis sako: vargas visko išmoko. Ir tik dabar, Kinijos suklestėjimo akivaizdoje, man tapo aiški prieš pusę amžiaus Kinijos lyderio Мао Zedongo žodžių prasmė: „Kuo blogiau, tuo geriau." Europos Sąjungos (ES) parama Lietuvai, bankų paskolos, galimybė užsidirbti užsienyje švelnina situaciją ir neskatina ieškoti efektyvesnių ekonominio bendradarbiavimo formų. Neaišku, kada Lietuva pasieks Graikijos lygį, bet kad ta kryptimi einama – akivaizdu. Kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą, todėl ir ES parama, ir valstybės paskolos – ne amžinos.

Įžvalgesni visuomenės nariai ieško išeičių. O išeičių kelios. Pirma – tai pradėti valdžiai ir verslui bendradarbiauti kaip lygiaverčiams partneriams ir taip prasimanyti prasmingos ūkinės veiklos Lietuvoje arba ieškoti tos veiklos užsienyje.

Paprasčiausia išeitis – plaukti pasroviui, tikintis, kad kas nors tavimi pasirūpins. O tai nemaža dalis mūsų tautiečių ir daro.


Juozas ZYKUS
Asociacijos „Metro sąjūdis" pirmininkas

Sekite mus "Facebook"