Metropolitenas Vilniuje – neišvengiamybė

Dienraštyje „Vakaro žinios“ ir portale „Respublika.lt“ publikuojamas skaitytojo, pasivadinusiu Runkelis, laiškas, kuriame absurdiškais teiginiais mėginamas paneigti metropoliteno Vilniuje reikalingumas. Atsakydami į Runkelio straipsnį, norime išsakyti savo, piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, poziciją ir nuomone šiuo klausimu.

Metropolitenas Vilniuje – neišvengiamybė

Jau virš trisdešimt metų visuomenė ir specialistai diskutuoja kokią ekonomiškai efektyvią, greitą, saugią komfortišką ir ekologišką viešojo transporto priemonę reikėtų įdiegti, kad Vilnius prilygtų kitoms ES sostinėms. Tuo tikslu apsilankėme analogiško dydžio ES valstybių miestuose, tokiuose kaip Helsinkis, Oslas, Niurnbergas, Renas ir šių miestų municipalitetų darbuotojai įtikino, kad ir jie tik po ilgų ginčų priėjo išvadą, jog tik metropolitenas gali iš esmės pagerinti susisiekimą mieste. Helsinkis tai padarė 1982 metais, būdamas Kauno dydžio ir turėdamas 70 km ilgio tramvajaus linijų tinklą. Oslas – 1966 metais, būdamas vos didesnis už Klaipėdą. Vokietijos miestas Niurnbergas yra Vilniaus dydžio ir eksploatuoja 35 km metro trasų.

Prancūzijos miestas Renas, maždaug Klaipėdos dydžio, o su apylinkėmis gali lygiuotis į Kauną, neseniai įsirengė 9 km metro trasą ir pradėjo statyti naują 14 km ilgio liniją.

Atkūrus nepriklausomybę ir automobilizacijos lygiui pakilus penkis kartus, miesto gatvės, kurios suprojektuotos pagal sovietinį apsirūpinimą automobiliais, nesugeba tokio srauto praleisti ir gyventojams tenka gaišti laiką automobilių spūstyse. Ekonominio pakilimo metu spūstys apimdavo visą miestą ir tęsdavosi po kelias valandas, todėl, nematydami valdžios pastangų spręsti šią problemą, žmonės įkūrė piliečių asociaciją „Metro sąjūdis“ ir pradėjo rinkti informaciją kaip kiti ES miestai sprendė automobilizacijos bumą ir įsijungė į diskusiją su miesto valdžia dėl šios problemos sprendimo būdo.

Deja, mūsų valdžia nepratusi reaguoti į piliečių nuomonę. Jau dešimtmetį visuomenė yra maitinama atgyvenusia tramvajaus idėja, kurios įgyvendinti iš praskolinto miesto biudžeto nepavyksta, o investuotojai per dešimtmetį susidomėjimo neišreiškė.

A. Zuoko vadovaujama administracija visuomenininkus ignoravo ir pasitenkino tik įvairių studijų, kurioms buvo išleista apie pusantro milijono litų, ruošimu.

Į visuomenininkų raginimus ir jų gretose esančių specialistų skaičiavimus atsiliepė Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Praeitos kadencijos 72 Seimo nariai buvo įkūrę metro idėjos paramos grupę, o premjeras Andrius Kubilius kelioms ministerijoms buvo pavedęs išsiaiškinti šios idėjos realizavimo galimybę. Deja, į tuometinę koaliciją įėję ir A.Zuoko vadovaujami liberalcentristai, šią idėją blokavo.

Dabartiniame Seime šią idėją remia 77 įvairių frakcijų Seimo nariai, iš kurių 43 pristatė svarstymui Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Įstatymas suteikia teisę privatiems investuotojams pastatyti ir eksploatuoti metropoliteno sistemą, o atgavus investuotojui lėšas, perduoti metropoliteną valstybei.

Užsienio patirtis rodo, kad keleivių pervežimo metropolitenu savikaina yra 3–4 kartus mažesnė nei gatvės transportu, todėl šiuo objektu domisi nemažai užsienio investuotojų.

Tačiau daugelyje gyvenimo sričių Lietuva gyvena pagal sovietines normas ir taisykles, todėl dalis piliečių linkę vadovautis sovietine norma – statyti metropoliteną tik esant milijonui gyventojų ir tik už valdiškus pinigus. Visuomenininkai tikisi, kad bus sukaupta kritinė masė mąstančių žmonių ir nereikės važiuoti į Maskvą gauti leidimo šiam objektui statyti.

Jurgis Laskauskas

Ar bus tikras metro ar metrotramvajus?

Sekite mus "Facebook"