Metropolitenas – didelių energetinių resursų šaltinis

Miestų gyventojai, kurie naudojasi metropolitenu, žino kad tai saugi, greita, komfortiška ir prestižinė viešojo transporto priemonė.

Investuotojai ir eksploatuotojai yra įsitikinę, jog metropolitenas – tai ekonomiškai efektyvi investicija. Jie pinigus gauna ne tik iš keleivių, kurių pervežimo savikaina yra keturis kartus mažesnė, nei keleivių transportavimas antžeminiu transportu, bet ir už stotyse esančius statybos plotus, reklamą ir netgi už teisę metro stotis pavadinti vienos ar kitos įmonės ar kito subjekto vardu. Investuotojai ir verslininkai pasiruošę mokėti iki 50 proc. savo investicijų vertės infrastruktūros mokestį už teisę statyti šalia metro trasų ir ant metro stočių.

Mus pasiekė žinia, kad kai kurių metropolitenų eksploatuotojai pradėjo pardavinėti ir šilumą, kurią išskiria vagonų elektros varikliai ir žmonių kūnai. Yra žinoma, kad maždaug 2 m2 ploto žmogaus kūno paviršius, išskiria šilumos tiek, kiek vienas tokio ploto radiatorius, kurio temperatūra 36,5o C . Trasa Pilaitė – Centras kasdien pravažiuosiančių 100 tūkst. keleivių sukuriama šiluma galima būtų apšildyti apie 500 butų. Požemyje aplinkos temperatūra yra apie 7o C, o stotyse palaikoma temperatūra yra apie 16–18o C, todėl dalis šilumos sunaudojama savoms reikmėms, o dalis pateikiama virš stočių esantiems plotams šildyti.

Vertę turi ne tik metro sukuriama šiluma, bet ir metro trasų teikiama vėsa. Užuot naudojus kondicionierius, virš stočių esančius pastatus galima vėsinti ir požemio trasų vėsa. Šiuo metu laimi tas, kas racionaliausiai panaudoja energiją.

Mūsų visuomenė tai turėtų suprasti ir pasinaudoti pažangesnių bendruomenių patirtimi.

Į Pilaitę niekas niekada nedarys požeminės trasos, kai aplink yra laukai. Tik centre, kur daug sankryžų ir pastatų apsimoka kišti po žeme. O toliau nuo centro Vilniuje pakankamai miškų ir laukų. Tad gan idiotiška kai dabar siūloma tramvajų daryti gatvėmis, kai aplinkui tušti žali plotai.

Sekite mus "Facebook"