Spūstims reikia radikalių sprendimų

Nors Vilniaus valdžia spręsdama automobilių spūsčių problemą platino gatves, įvedė greituosius autobusus, 4+ sistemą, kad žmonės kooperuotųsi ir važiuotų vienu automobiliu, miestas vis tiek dūsta nuo mašinų grūsčių. Tokie sprendimai tik kosmetiniai, - sako Vilniaus metropoliteno idėjos autorius Juozas ZYKUS.

- Kai žmogui reikia daryti operaciją, o jį bando pagydyti uždėdami kompresą, tokie ir rezultatai. Kitaip tariant, tik laikinai tam tikroje vietoje galima numalšinti skausmą. Su transporto sistema lygiai tas pats. Kiek turi miestas užsikišti, kad ateitų laikas radikalioms priemonėms įgyvendinti? Ar žmonės pastebėjo, kad anksčiau mašinomis buvo užkišti tik kiemai, dabar užkištos ir gatvės iš abiejų pusių, jei tik ženklai leidžia. Kasmet automobilių sostinėje daugėja, nes daugėja žmonių. Kasmet Vilniuje bus pastatoma daugiau kaip 30 pastatų, miestas pasipildys 3-4 tūkst. gyventojų ir daugelis jų turės automobilį. Šiuo metu automobilių Vilniuje yra apie 500 tūkst., apie 150 tūkst. automobilių kasdien į miestą atvažiuoja iš periferijos, vieni į Santariškes vyksta, kiti - į teatrą, treti - į konferencijas, sporto varžybas ir taip toliau. Ketverius metus mes dar klestėsime, paskui negalėsime ir iš kiemo išvažiuoti.

- Šie argumentai, manau, ne tik jums yra žinomi, vadinasi, ieškoti išeičių jau šiandien turi tie, kuriems priklauso tą daryti.

- Žmogaus galvoje būna tik viena mintis, tuo pačiu metu negali būti dviejų minčių. Dabar valdžiai svarbūs tik rinkimai, tikrai ne „Metro sąjūdis“. Matau žmonių, žvelgiančių toliau nei ketverius metus į priekį, bet tokių vos keletas.

Esu klausęs daug politikų ir jų programų, nė vienas nepasakė, kad europinius pinigus naudos, kad pasiruoštų kriziniams metams (mažės ES parama, mažės darbo vietų, išaugs emigracija, kris vidaus vartojimas ir pan.), kad pritrauktų stambias investicijas, tos stambios investicijos nukreipiamos į susisiekimo infrastruktūrą.

Taip buvo iškastas Panamos, Sueco kanalas, taip vokiečiai betoninius kelius pasidarė, Stokholmas 1933 metais pradėjo statyti metropoliteną per didžiąją krizę.

- Iš kokių pinigų statytume metro?

- Ateitų užsienio investuotojai, tai ne tik nekainuotų, bet valstybė dar gautų pajamų. Žinoma, užsieniečiai mums kelių duobių netaisys ir šaligatvių neremontuos. Įrengiant metropoliteną būtų renkami mokesčiai, kiek investuota, tiek sumokama ir mokesčių. Taigi tik išloštume. Atėnuose, Madride, Berlyne, kai atsirado metropolitenai, išaugo važiuojančiųjų skaičius ir tuo prastu gatvės transportu. Pavyzdžiui, žmogus nuvažiuoja 7 km metro ir dar 3 km į šalį važiuoja autobusu, troleibusu.

- Kodėl užsienio investuotojai investuoja būtent į metro?

- Todėl, kad pervežti metro yra keturis kartus pigiau nei pervežti autobusu. Nereikia tiek kelių remontuoti, nes metro keliai 100 metų tarnauja. Antra - labai mažai sunaudojama energijos. Kadangi pelnas būna apie 70 proc., iš to pelno padengiamos investicijos. Mano skaičiavimu, pirmoji linija atsipirktų per 20 metų. Pavyzdžiui, Helsinkio metro duoda apie 13 proc. kasmetinio pelno. Todėl investuotojai ir laukia mūsų sprendimo.

„Diena be automobilio“ - kaip kartą per metus pamaitinti bedarbį žmogų



Juozas ZYKUS, Vilniaus metropoliteno idėjos autorius

Paimta iš:

Vakaro žinios

Sekite mus "Facebook"