Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Geležinkelius modernizuos, o pervažas...

Į mūsų šalies sostinę kasdien atvyksta 150-160 tūkst. žmonių - į darbą, spręsti įvairius reikalus, į svečius ar susipažinti su didžiausiu Lietuvos miestu. Neatsitiktinai tiek kalbama apie Vilniaus ir Kauno dipolį. Labai svarbu, kad iš Kauno sostinė būtų pasiekiama greitai, patogiai. Kol kas tik vaizduotės pagalba siekiame įveikti tą kelią mažiau nei per valandą ar net pusvalandį.

Vaizduotę skatintų ir UAB „Vilnius Consult“ parengta planuojamos ūkinės veiklos ataskaita „Techninė pagalba (projektavimas) linijos Vilnius-Kaunas kelio modernizavimui iki 160 km/val.“. Šį darbą užsakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ administracija. Projektui įgyvendinti žadama gauti ES Sanglaudos fondo lėšas.

Svarbiausi darbai

Modernizuojamos trasos ilgis 101,17 km. Šiame ruože numatoma atstatyti irstančias sankasas, drenažą. Bus sutvirtinti arba naujai perdaryti penki nesaugūs tiltai, 81 pralaida. Kai kuriose vietose bus tiesinamas kelias, keičiamos sankasos. Nes dabar greitis negali viršyti 120 km/val. Kaišiadorių miesto ribose kelią teks gerokai patiesinti, jis netilps esamose geležinkelio žemės ribose. Bus keičiama skalda, valomi naftos produktai, kurių per daugelį metų iš netobulų lokomotyvų nemažai prilaistyta. Ypač patamsėjusi skalda yra geležinkelio stotyse, kur traukiniai stoviniuoja. Naujieji lokomotyvai jau kitokie, važiuoja greičiau, iš jų naftos produktai jau nebelaistomi, o ir degalų sąnaudos kur kas mažesnės.

Daugelyje ES šalių traukiniai rieda bėgiais daug greičiau. Netgi Rusijoje iš Maskvos į Peterburgą važiuoja 200 km/val. greičiu. UAB „Vilnius Consult“ parengtuose dokumentuose apie tokius greičius tarp Vilniaus ir Kauno neužsimenama. Negi prabėgus dar kokiam dešimtmečiui vėl reikės tiesinti kelio vingius

Pralaidos varliagyviams, ropliams

Prieš daugelį metų įrengtosios pralaidos vandens nutekėjimui jau, galima sakyti, suvis susidėvėjusios. Tad projektuojama statyti naujas. Kai kurios bus žymiai padidintos (net iki 5 metrų pločio ir 4 metrų aukščio). Greta geležinkelio sankasos bus įrengtos nukreipiamosios tvorelės, pralaidos grunto užpildas bus toks pats, kaip ir aplinkui esančiose teritorijose. Visa tai skirta tam, kad varliagyviai, ropliai ir žvėreliai be vargo galėtų laisvai vaikščioti abiejose geležinkelio pusėse. Puiku, jei šitaip bus pasirūpinta bioįvairove.

O kas – žmogui?

Numatoma deramai atsižvelgti į triukšmą greta geležinkelio, bus keičiami langai greta jo esančiuose namuose (dėl akustinės izoliacijos), bus statomos triukšmą mažinančios sienutės, kai kuriose vietose atsiras ir antivibracinės priemonės... Tačiau... Štai Lentvario gyventojai dar nuo sovietmečio (jau 23 metelius) prašo, reikalauja: valstybinės reikšmės automobilių kelio Grigiškės-Lentvaris-Dobrovolė pervažą pertvarkyti į dviejų lygių statinį. 2009 m. rugsėjo 28 d. Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos pristatymo metu gyventojai vėl atkreipė dėmesį, jog projekte nenumatyta šią problemą išspręsti! Po to Lentvario seniūnas Jonas Kietavičius ir Lentvario daugiabučių namų atstovų tarybos pirmininkė Ona Staniulionienė PAV rengėjams pateikė motyvuotą siūlymą (su nuotraukomis), nurodant, jog prie pervažos nuolat rikiuojasi kilometrinės eilės automobilių. Prastovos... Traukinių eismui suintensyvėjus pusantro karto, tos prastovos ar netaps kokiomis „pragulomis“?.. Į gyventojų siūlymus geležinkelio modernizavimo projekto rengėjai neatsižvelgė, o prastovos ties geležinkelio pervaža – ne vien sugaištamas laikas, o ir papildomas triukšmas, papildomi degalai, papildoma atmosferos oro tarša.

Dar blogesnė situacija – Amalių pervažoje (prie Kauno). Ją kasdien kerta daugiau nei 11 tūkst. automobilių. Numatoma, jog šiame ruože traukinių eismas padvigubės jau 2015 metais, tačiau ir čia sąlygos autotransportui nebus gerinamos...

Dar viena pervaža – prie Vievio. Vilniaus vakarinės ir šiaurinės dalies (Pilaitės, Viršuliškių, Karoliniškių, Justiniškių) gyventojai, važiuojantys į Kauną, Klaipėdą ar Palangą, suka per Sudervę, Dūkštas, kad prie Vievio šmurkšteltų į automagistralę. Nevažiuojant pro Gariūnus, šitaip „sutaupoma“ apie 15 km. Žinant, kad nereikia stoviniuoti ir miesto sankryžose, dar daugiau optimizmo atsiranda. Tačiau esančios ties Vievio pervaža spūstys kiek gadina nuotaiką. Ateityje tos spūstys, be abejo, tik didės. Įrengus čia dviejų lygių pervažą reikalai, važiuojantiems automobiliais, tikrai pagerėtų. Juk pernai gal neatsitiktinai rekonstruota automobilinio kelio atkarpa nuo Čekoniškių iki Sudervės, kiek anksčiau – nuo Dūkšto Vievio link. Liko tik nedidelė senojo kelio atkarpa prie Vievio pervažos.

Kas privers tikslinti projektą?

Vyksta paskutiniosios parengtojo projekto derinimų procedūros. Lentvario seniūnui ir gyventojams PAV rengėjai pareiškė, jog bus sudaryta komisija problemai gvildenti. Susidaro įspūdis: PAV rengėjams buvo naujiena - ties pervaža esama galingų automobilių „kamščių“!?.

Norisi tikėti, jog Aplinkos ministerija tokio „žalio“ PAV projekto nepalaimins, priešingu atveju - laimins ir aplinkos taršą. Teko girdėti, kad Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas UAB „Vilnius Consult“ parengtą ataskaitą jau suderino be pastabų. Susisiekimo ministerijai turėtų rūpėti ne vien greitas važiavimas traukiniu, bet ir automobilių bei geležinkelio susikirtimo vietos.

Beje, projekto įgyvendinimą (ruože nuo Kaišiadorių iki Kauno) planuojama pradėti dar šiais metais, o baigti iki 2013-ųjų. Vilniaus-Kaišiadorių atkarpa bus tvarkoma po 2013 metų.

Kęstutis Turonis

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai