
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną














Dienraščio "Lietuvos rytas" priede "Sostinė" vakar, Balandžio 24-ąją buvo publikuotas piliečio Drąsučio Šerepkos rašinėlis, kuriame dėstoma jog, girdi, metro - ne išeitis dabartinei Lietuvos sostinės problemai spręsti.
Autorius teigia, jog iškiltų daug trugdžių kitoms transporto rūšims, tačiau net nepasivargina jų išvardinti. Kad trukdžių kiltų įvedus tramvajaus trasas, tai abejonių nekelia niekam, kad sumažėtų sankryžų pralaidumas pripažįsta net ir tramo projekto autoriai. O kokius gi trukdžius autobusams ir troleibusams kelia metropolitenas, esantis po žeme?
Toliau daroma klaidinga išvada, jog "metro galėtų būti veiksmingas tik apimdamas visą miestą, nes reikalinga didelė aptarnavimo infrastruktūra". Labai smalsu iš kur tokie duomenys. Praktika rodo, jog net ir ne visą miestą apimantys metro yra labai efektyvūs ir naudingi - Helsinkis, Rennes ir dar daugybė kitų miestų turi vos po vieną metropoliteno liniją, tačiau didžiuojasi jos veikimu bei sėkmingai eksploatuoja. Be to, iš kur gi ta "didelė infrastruktūra"? Tuneliai su bėgiais, metro stotelės su įėjimais/išėjimais ir eskalatoriais bei bilietų automatais, dispečerinė bei traukinių stovėjimo/remonto depas ir patys riedmenys - argi tai itin didelė infrastruktūra? Savo veikimo principu automatizuotas metro veikia daug paprasčiau ir pigiau, nei bet kokia kita transporto rūšis. Nereikia nei vairuotojų ir daugybės kito kolektyvo, metro nepatenka į spūstis ir nedegina beprasmiškai kuro, jame iš esmės nebūna avarijų. Kame sudėtingumas?
Įdomi išvada, girdi "Vilnius nėra didelis miestas, todėl savo laiku jame nebuvo statomas tramvajus". Visų pirma - Vilnius pakankamai didelis miestas naujai transporto rūšiai. Antra - ne miesto dydis lemia metro reikalingumą: Brešos mieste (Italija), kuris esti vos didesnis už mūsų Šiaulius sėkmingai statomas metro. Trečia - kaip nustatėte, kad tramvajus nebuvo statomas dėl to?
Toliau - dar gražiau. "Didžiausią įtaką turi ir turės sprendimai, tobulinantys automobilių transportą: autobusus, lengvuosius ir krovininius automobilius. Būtent čia ir laukia revoliuciniai pasikeitimai. Pasaulyje jau yra sukurtos ir įdiegtos automatinės automobilių statymo, greičio ir atstumo palaikymo, autopiloto rėžimo sistemos. Kuriamos automatinio tarpautomobilinio kompiuterių bendravimo sistemos". Labai įdomu kuo tai padės vairuojančiam vyresnius automobilius turinčiam vairuotojui, važiuojančiam perkrauta ir dėl to pilna panašių automobilių gatve? Pats autorius pripažįsta, jog mieste automobilių daugėja ir daugės; bet juk jie neturi visų tų sistemų, kurios vistiek beprasmės važiuojant gatve, kurioje grūdasi automobiliai, siekiantys apvažiuoti avariją.
Kompiuterių valdomi automobiliai, elektra varomas transportas, automobiliai varomi suspaustu oru... Kas iš to, jei dabar kasmet sudeginame daugiau nei 1,5 mlrd. litų stovėdami grūstyse? Be to - negi tie automobiliai bus visiems prieinami?
Straipsnyje siūloma gerokai didinti automobilių stovėjimo tarifus ir apskritai visur įvesti tarifus automobilių parkingui. Ar miestiečiai tam pritars? Ar jų nuomonė nesvarbi? Ir apskritai, ar ne už tai mokame kelių mokesčius? Keliams prižiūrėti ir tobulinti kasmet skiriama šimtai milijonų litų iš mokesčių mokėtojų kišenės ir še Tau kad nori - p.Drąsutis siūlo visur apmokestinti stovėjimą ir sodinti miestiečius ant dviračių...
Pastaroji "oranžinė" idėja jau buvo kilusi anksčiau, tačiau kiek tai realiai spręstų transporto spūsčių Vilniuje problemą?
:\: Nedingo, žr.dešinės meniu.
Dėl "alternatyvų" - Vilniaus metro niekad nėra ir nebuvo prieš kitus projektus, kurie gali pagerinti (o ne pabloginti) Vilniaus susisiekimo būklę. Kitas klausimas koks jų naudingumo koeficientas. Gi mes ir patys siūlome visą eilę kitų priemonių, kurios gali padėti spręsti spūsčių problemą gatvėje.
Kas link gondolų, tai... Pirma - jos gali padėti spręsti tik lokalų susisiekimą, niekaip ne viso miesto. Antra - jos pakankamai keičia miesto kraštovaizdį. Trečia - ši idėja ne tai kad savo studijos neturi, ji net savo svetainės neturi, tad ir nagrinėti nėra ką; ar Vilniaus metro turėtų atlikinėti ir gondolų galimybių studiją?
Su tuo, kad metro yra greičiausias, pigiausias, ekologiškiausias ir saugiausias transportas, tikiuosi, niekas nesiginčyja?
RV: Jei manote, kad Vilnius "per mažas miestas", tuomet pasidomėkite situacija Europoje - Šiaulių dydžio miestai jau sėkmingai įsirenginėja metropolitenus ir džiaugiasi juos eksploatuodami. Aš apie tai anksčiau esu rašęs čia: www.vilniausmetro.lt/mazas
Jei manote, kad pervežinės nedaugiau nei dabar autobusais/troleibusais... Nuoroda: www.vilniausmetro.lt/pasaulis
O jei manote, kad tie kas dabar važinėja mašinomis ir toliau visi jomis važinės, nuoroda: www.vilniausmetro.lt/ar_perses_zmones_i_metro
Kas link "papildomos juostos" ir t.t. Pirma - tai toli-gražu ne visur galima, antra - kas iš to jei piko metu tenai lenda 50000+ LTL lygio mašinos, trečia - autobusai vistiek nebūtų pigiau: ir kuro prasme, ir atlyginimo, ir patikimumo.
Na, o jei prastai administruojamas viešasis transportas, tai juk ne "Vilniaus metro" problema.
Ponui RV
O kaip miela girdėti nuomonę, panašią į mano :) Būtent tas „ar nagrinėtos kitos alternatyvos" man ramybės ir neduoda. Niekam šioje situacijoje nerūpi padaryti tikrai išsamaus tyrimo, atrinksiančio geriausią variantą - net jei ir gondolos pasirodytų beesančios naudingesnės, greičiau atsiperkančios bei pigesnės? Natūralu, kad organizacija, užsibrėžusi tikslą "metro", niekada nesutiks su alternatyviomis naudingesnėmis priemonėmis.
Tarp kitko, kur pradingo svarstymų skyrius? Nemandagu jau gal to ir klausti? :)
Alternativos metro nera ir negali buti, tik bukaprociai mastantys pilieciai, tokie kaip P.Drasutis, gali mums cia destyti savo paistalus! Idomu ir smalsu, kodel isvis Lietrytis tai isspausdino?
Na puiku būtų tas metro, jei ne keletas "BET". Štai mano argumentai:
Vilnius iš esmės yra mažas miestas, kuriam Metro kažin ar finansiškai apsimokėtų - kiek juo per mėnesį bus pervežta keleivių? Manau, kad ne daugiau, nei dabar autobusais/troleibusais.
Kas kainuotų daugiau? Ar nutiesti po visą miestą metro linijas, ar įrengti gatvėse papildomų A juostų ir paleisti, pvz., "bio" autobusus?
Asmeninė patirtis, kodėl aš nesinaudoju aut./troleibusais (o juo labiau metro): todėl, kad nuo namų iki darbovietės nevažiuoja tiesioginis maršrutas, o persėsti, eiti 15 min. nesinori (gerai, jei pas mus nors 2/3 dienų metuose būtų saulėta, deja deja...). Pažįstamų nuomonė panaši, be to, dar dažnas priduria: jei būtų autobusų/troleibusų kokybė geresnė, jei nebūtų tokie perpildyti, jei nedvoktų šalia sėdintys "bomžai", tai gal ir naudotumėmės.
Tai visgi - ar iš tiesų metro išspręs problemą? Kiek mums tai kainuos ir kada atsipirks? Ar nagrinėtos kitos alternatyvos?
Na, tiesa pasakius, ar gi ne artistas ka???
Nei senesni, nei jaunesni neturės pranašumų šiuo klausimu — „kamšty“ visuotinė lygybė, jokios techninės naujovės negelbės, veltui išleisti pinigai. Tikėtis išganymo iš automobilio konstruktorių gali tik neišmanantys technikos, mokykloje neperpratę mokslo pradmenų.
Elektros varikliai niekuo ne „ekologiškesni“ — jei vartoja tiek pat energijos, tai jai išgauti reikia sudeginti tiek pat degalų, tik ne tiesiogiai varikliuose, o katilinėse. O energijos nesutaupysi, grūsdamasis tose pačiose gatvėse, nebent pravažiuodamas tiesiai, kitu lygiu.
Suslėgto oro pavaros (pneumatika) kelia triukšmą ir yra patvarios tik šiltuose kraštuose — nes oras išpučiant smarkiai atšąla, rasoja, ledėja, stringa vožtuvai. Bet išvis kuo čia dėtos pavaros, varikliai ir jų skirtumai grūstyse?
Autopilotai, GPS navigacija praverčia nepažįstamuose keliose, bet ne jų aklavietėse.
O už chamiškus socialistų raginimus uždrausti privatų eismą, pakelti mokesčius, įvesti naujas rinkliavas — tik į snukį. Nors apskritai tokiems nenaudėliams ne vieta padorių žmonių draugijoje. Tegu padugnės kraustosi iš sostinės į gamtą — dabar daug žemės dirvonuoja, galės įrodyti savo dorą gyvenimo būdą.
Skelbti naują komentarą