Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kaip statysime metro Vilniuje?

Atrodo visai realu, kad po penkerių - aštuonerių metų Vilniuje važinėsime metro. Tuomet, kai politikų kalbos turės virsti darbais, neabejotinai kils klausimas, kas ir kaip organizuos metro statybas? Tai svarbu, nes pasirinkus netinkamą įgyvendinimą, projektas gali pabrangti, užsitęsti ar net žlugti.


Viskas priklausys nuo to, iš kokių šaltinių vyks metropoliteno statybos finansavimas. Vienas galimų finansavimo planų, pasak Naujosios viešosios vadybos fondo specialistų, būtų galimybė pritraukti Europos sąjungos finansavimą šiam projektui. Miestų patirtis rodo, kad tokiems projektams galima gauti iki 50 proc. projekto sumos finansavimą. Kita dalis (apie 40 proc.) galėtų būtį skolinama iš bankų, o likusi suma (10 proc) — finansuojama iš valstybės iždo.

Ar tai pakeliama našta mokesčių mokėtojams, galima spręsti pažvelgus į Kelių plėtros programą, kurios sąmata sudaro apie 1,2 mlrd. litų kasmet. Tuo tarpu 10 proc. Metropoliteno projekto sumos, kurią turi turėti pati valstybė, sudarytų vos 300 mln. litų. Išskirsčius šią sumą 5 metų statybos laikotarpiui ir atseikėjus tuos pinigus iš jau minėto Kelių fondo, metro statyba kasmet kainuotų po 60 mln. litų. Palyginus su 1,2 mlrd. litų Kelių fondo suma tai tikrai neatrodo daug. Savaime suprantama, tam reikėtų keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą, nes šios programos lėšos kitoms reikmėms, pvz., metropoliteno statybai, naudoti neleidžia pats įstatymas.

Pasiskolinta 40 proc. dalis (apie 1,2 mlrd. litų) dešimties metų laikotarpyje suskiltų į 120 mln litų kasmet, taip pat prisidėtų palūkanos. Bendroje sumoje kelių tiesimo fondas nuo 1,2 mlrd. litų sumažėtų iki 1.02 mlrd. litų, tačiau tuo metu Vilniuje jau būtų pastatytas metro. Kitų miestų patirtis rodo, kad vilniečių patiriami 1,5 mlrd. litų nuostoliai galėtų sumažėti bent trečdaliu, taigi mažų mažiausiai 500 mln. litų grįžtų i miestiečių kišenes.

Tam, kad šitoks sumanymas virstų tikrove, Vilniaus miesto savivaldybės taryba turi pritarti metro statybai Vilniuje. Miesto valdžia įtrauktų metropoliteną į bendrąjį Vilniaus planą, strateginius dokumentus ir suderintų projekto finansavimą su centrine valdžia bei užtikrintų ES finansavimo garantijas.

Šiuo etapu metro įgyvendinimą perimtų vyriausybė, pripažindama sostinės projektą nacionalinės svarbos (kaip Valdovų rūmus, Tūkstantmečio stadioną ir pan.). Metro nėra vien tik Vilniaus rūpestis. Juk tvarkyti reikalų į sostinę kasdien atvažiuoja 150 tūkst. nevilniečių, čia įsikūrusios visos valstybinės institucijos, ministerijos, galop sostinė juk yra visos šalies gyventojų rūpestis.

Nacionalinės svarbos projektai finansuojami iš nacionalinio biudžeto, būtent šiuo pagrindu lėšos iš Kelių plėtros programos galėtų būti nukreiptos į metro statybą. Tam LR Seimas turėtų priimti Metro įgyvendinimo įstatymą, analogišką Valdovų rūmų įstatymui, kurio pagrindinė reikšmė būtų finansavimo užtikrinimas iš valstybės biudžeto. Įstatyminė nuostata, nustatanti įpareigojimą kiekvienų metų iždo sąmatoje skirti eilutę metropoliteno statybai, bus garantas, kad statybos neužsitęs (pvz. kaip atsitiko Varšuvoje). Finansavimas iš valstybės iždo Lietuvos sąlygomis yra geriausias garantas, kad statybos nesustos ir vyks pagal planą.

Apibendrinant, metro specialistai žino kelią, kaip turėtų būti organizuojamas pasirengimas diegti metro, kad statyba būtų finansuojama tinkamai, operatyviai ir nevilkinant projekto. Tai itin svarbu, nes, kaip minėta, Varšuvoje dėl netinkamo įgyvendinimo metropolitenas buvo įrenginėjamas ilgiau kaip 70 metų, o statybos kaina išaugo penkeriopai. Dabar tai leidžia tramvajaus šalininkams pirštu baksnoti į blogą Lenkijos metro pavyzdį ir nepagrįstai prieštarauti metro statybai Vilniuje.

Na nemanau kad metro pavyks taip tiklsingai statyti.. Bus kaip ir su stadionu, seimunai susipjaus kam daugiau pinigu nuplauti ir stabdys statybas. Gal daugiau ir prades zmoniu naudotis metro, bet vargu ar kiti kas turi automobilius lengvai is ju islips... Beto pagalvokim apie plotus kurie bus skirti prie metro stoteli automobiliams laikyti... Ir kaip bebutu visa tai uzgriuna mokesciu moketojus... Gaila ne valdziai surpasti ka reiskia nesti gal net islaidinga mokesciu nasta...

Tramvajus tai tikrai nieko neispres, ir visai nesuprantu kokia prasme is to pacio tramvajaus, atitverkim tvorom gatves ir paleiskim troleibusus, bus tas pats... del eksplotacijos kastu nezinau, bet mest pinigus i begius tai nematau prasmes... metro issprestu problemas, aisku, atsiremiam i projekto biudzeta.. bet, mano manymu, reikia kazka daryt, nes visokios visuomenines akcijos ( vazinet po kelis ir panasiai) nelabai naudos duoda... Tuo labiau, kad ir retai kada gausnasi keliese viena masina vaziuot i viena vieta, o ryte sukiotis per kiemus ir rinkt "xebra" per kamscius ... as uz metro ideja, manau daugiau zmoniu naudotusi, nei dabartiniu viesuoju transportu, pagrindinis aspektas butu greitis..

Ka ten dviraciai isgelbes. Ne musu orams. Uzsiiminejau daug metu tai tikrai zinau tuos faktus. Kaip eiste dirbti purvini ir prakaituoti. Pvz. Kopenhagoje tai daugelyje ofisu yra irengti dusai, bet ne vienam, vos ne po visa auksta uzima. 30 metu atgal gyvenau Dvarcionyse, tai tikrai atvaziuodavau su dviraciu greiciau , nei su viesuoju transportu. Bet turejau prie pat darbo savo kriksto mamos buta, kur kabindavau kostiuma ir marskinius,ir aisku vonia su dusu, bei galedavau laiptineje pastatyti dvirati.
Aisku su musu kulturinio sluoksnio kasinetojais su metro galim ir simta metu statyti. Prisiminkit Gedimino prospekto rekonstrukcijos peripetijas. Su tramvajumi nieko doro neiseis, nes tikrai tik padifis kamscius, jei nebus dvieju lygiu sankryzu.

Ne metro, o dviratis mus gali gelbeti nuo kamsciu. Aisku, ziema tai neiseitis, bet investavus 100mln i dviraciu takus, atskiras eismo juostas, dviraciu stovejimo aiskteles, siltuoju metu laiku vilnius taptu kaip amsterdamas :).

nieko neiseois
visada bus projektu kurie trukdys statyba, reikes kitiems projektams lesu"
-nac.stadionas
-europos kulturos sostine
- etc.
-kiti valdovu rumai

Metro tikrai reikalingas, kiek tai be kainuotu, metro - tiesiog butinybe.

Tegul 100 proc. LEO pinigais stato be jokių valstybės garantijų.

Jei metro kaina 3 mljd. tai 3 mljd. : 550 tūkst. Vilniaus gyventojų lygu 5455 Lt. O jei juo naudosis apie 100 tūkst. gyventojų, tai 3 mljd. : 100 tūkst. lygu 30 000 Lt. Skykim kas met reikės atiduoti po 10 proc. tai 3000 Lt : 12 mėn. lygu 250 Lt. Reiškia mėnesinio bilieto kaina turėtu būti apie 250 Lt.

Esate nekorektiški šitaip atitrauktai nuo transporto visumos manipuliuodami skaičiais.Ypač dėl atseit kasmet sutaupomų 1,5 mlj.
Be to, visur nepagrįstai teigiate, kad Metro išspręs kamščių problemas.

dieve mano, jus ekonomista savo tarpe bent turite?????

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro eismui neturi įtakos meteorologinės sąlygos: sniegas, ledas, liūtys, vėjas ir t.t.

Draugai

Blog'ai