Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kalvarijų gatvė – negyjanti žaizda

Vienas mūsų aktyvių skaitytojų Andrius Bleizgys, pasiūlė išanalizuoti Kalvarijų gatvėje esamą situaciją. Iš tiesų Kalvarijų gatvė jau ne vienerius metus yra tikras vilniečių galvos skausmas. Kalvarijų gatvės eismo pralaidumas neatitinka esamo transporto srauto. Dėl to šioje gatvėje piko metu nuolat nusidriekia automobilių eilės. Ypač didelė automobilių grūstis susidaro tarp Ozo ir Ateities gatvių.






Kalvarijų gatvės atkarpa tarp Ozo ir Ateities gatvių

Visa ši atkarpa turi po dvi kiekvienos krypties eismo juostas, tačiau viešajam transportui atskira eismo juosta neišskirta. Todėl kamštis, galima sakyti užprogramuotas neišvengiamai. Tad tiek lengvieji automobiliai, tiek gyventojai, besinaudojantys viešuoju transportu stovi spūstyse. O tai niekaip nesiderina su miesto valdžios deklaruojamu siekiu - viešąjį transportą padaryti patrauklia transporto priemone Vilniaus miesto gyventojams ir svečiams.


Viešasis transportas – be atskiros eismo juostas


Stotelių rekonstrukcija

Reikėtų atkreipti dėmesį į autobusų stoteles, esančias šalia sankryžų. Į jas „tiesioginio“ įvažiavimo iš gretimų gatvių nėra. Reikėtų nedidelės rekonstrukcijos tam, kad būtų galima netrukdyti viešajam transportui atlikti dešinįjį posūkį, tokiu būdu greičiau įsiliejant į eismą, be reikalo negaištant ir taip sutaupant keleivių laiką.


Posūkis į dešinę link stotelės


Situacijos planas


Taip yra                                     O taip galėtų būti

Lygiai tokia pati situacija yra ir ties Didlaukio gatve – autobusai sunkiai įveikia dešinįjį posūkį.


Situacijos planas


Taip yra                                     O taip galėtu būti

Atskiros eismo juostos viešajam transportui

Prieš keletą metų Kalvarijų gatvė buvo rekonstruota. Čia įrengtas dviračių takas, kuris, galbūt, nėra toks aktualus vietos gyventojams, juolab turint omenyje tai, kad žiema Lietuvoje tęsiasi ilgai, oras dažnai yra darganotas. Negana to, tarp dviračių tako ir gatvės – ganėtinai plati žalioji zona. Tad, ar nebuvo galima pagalvoti apie papildomos juostos, skirtos viešajam transportui, įrengimą. Juolab vietos papildomai eismo juostai užtenka. Tai paskatintų žmones vietoj savo asmeninio automobilio rinktis viešąjį transportą, ko pasekoje sumažėtų automobilių ir eismas pajudėtų greičiau, nereikėtų dusti nuo išmetamųjų dujų.

Štai pavyzdys, kaip atrodytų papildomos eismo juostos:


Situacijos planas


Taip yra                                   O taip galėtų būti

Kitos vietos, kuriose būtų galima įrengti atskirą eismo juostą viešajam transportui:






Automobilių tunelis

Nepaisant šių pasiūlymų, vyrauja ir kitokia nuomonė. Ties Ozo gatve Kalvarijų gatvės kamštis pastebimai sumažėja. Vadinasi, Ozo ir Kalvarijų gatvių sankryža yra probleminis mazgas, kurį išsprendus, būtų išspręstas ir kamštis. Galimas šio mazgo sprendimas galėtų būti požeminis automobilių tunelis, jungiantis Ozo ir Kareivių gatves. Tokiu atveju, srautas, važiuojantis Ozo-Kareivių gatvėmis netrukdytų srautui iš Kalvarijų gatvės, kuris galėtų laisvai važiuoti tiesiai Kalvarijų gatve kertant Ozo sankryžą, o norint atlikti kairįjį posūkį, butų kur kas lengviau.