Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Darnios plėtros akademijos konferencijoje-intelektualų pastabos aplinkos ministrui

Darnios plėtros akademija penktadienį (2009-12-11) Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilniuje) organizavo konferenciją „Partnerystė - bendra mūsų ateitis". Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) iniciatyva surengtos DPA konferencijos pagrindiniais akcentais tapo šiemet vykusio III-ojo Lietuvos urbanistinio forumo rezoliucijos pasirašymas, LNTPA prezidento Roberto Dargio, Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Egidijaus Aleksandravičiaus ir DnB NORD banko vyriausio analitiko prof.habil.dr. Rimanto Rudzkio pasisakymai. Aplinkos ministras susilaukė kalbėjusių intelektualų priekaištų dėl neadekvačios aplinkosaugos politikos.

R.Dargis savo kalboje "Partnerystės vizija- griaukime tylos bokštus" pabrėžė, kad netoleriagiška yra formuoti išlaikytinių visuomenę, kuomet darbingi žmonės pratinami gyventi iš valdžios socialinių išmokų, vietoj to, kad sudaryti galimybes užsidirbti . III-ojo Lietuvos urbanistinio forumo Rezoliuciją pasirašė ministras G. Kazlauskas, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius, Kauno technologijos universiteto rektorius Raimundas Šiaučiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys bei Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.

Iškart po pasirašymo kalbėjęs ministras G. Kazlauskas pasidžiaugė, jog Urbanistinis forumas, kurį jau trejus metus rengia Aplinkos ministerija, išaugo ir įgyja vis didesnį svorį. Jis priminė, jog Aplinkos ministerija parengė ir Vyriausybei jau pateikė naujo Teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektą. Ministerijos tikslas - iki Seimo pavasario sesijos pateikti parengtą paties įstatymo projektą. "Įsigaliojus šiam įstatymui bus optimizuotas teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procesas. Bus sudarytos palankesnės sąlygos darniai plėtrai, sumažės lėšų ir laiko poreikis teritorijų planavimo dokumentams rengti. Įteisinus vieno langelio principą ir supaprastinus biurokratines procedūras, sumažės sąlygos korupcijai", - tvirtino G. Kazlauskas.

Be to, pasak ministro, bus sukurta aiški, hierarchizuota teritorijų planavimo dokumentų sistema. Ji paskatins investicijas, užkirs kelią neteisėtoms statyboms, atskirų teritorijų planavimo dokumentų skirtingam aiškinimui ir taikymui. Planavimą, pagrįstą procedūrų vykdymu, pakeis aplinkos ir gyvenimo kokybę užtikrinantis planavimas. Bus atsisakyta perteklinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų dubliavimo. Kauno VDU profesorius E.Aleksandravičius savo kalboje "Istorinė galimybė įveikti sunkumus" svarstė, kad didžiausia problema siekiant ūkio atgaivinimo yra ne tiek finansinė krizė, kiek įsigalėjusi valdininkijos viršenybė ir savitikslis noras demonstruoti savo galią . Profesorius savo įdomioje kalboje akcentavo padorumo bei etinių vertybių visuomenės santykiuose svarbą, išsakė priekaištą aplinkos ministrui dėl aplinkosauginių draudimų pasekoje "karklais užželiančių žemių".

Prof.habil.dr. R.Rudzkis kalboje "Aiški kryptis ir kasdienis darbas" kalbėjo apie šalies ekonomnikos perspektyvas, apgailestaudamas dėl nekompetetingo valdymo galimų ilgalaikių pasekmių. Jis pateikė pavyzdžių, kuomet jo nuomone neapgalvota naujų aplinkosauginių draudimų politika tiesiogai prisideda prie ūkio krizės gilėjimo. Pasak žinomo analitiko, jam yra nesuprantami ministerijos įvesti draudimai statytis šalia vandens telkinių, kuomet prieš metus draudžiantis statybas atstumas iki vandens telkinio buvo padvigubintas ir dabar siekia apie 100 m. Pranešėjo nuomone, toks statybų reguliavimas, išstumiant žmones iš patrauklesnių vietų, tikrai neprisideda prie ūkinės veiklos skatinimo, žmonių aprūpinimo darbu.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai