Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministrą

Dėl viešojo transporto infrastruktūros modernizavimo

Lietuvos Respublikos sostinės Vilniaus ir jo įtakos zonų gyventojai bei sostinėje esančių valstybinių, mokslo, švietimo, gydymo, kultūros ir sporto, prekybos įstaigų bei pramonės įmonių dirbantieji, lankytojai, užsienio ambasadų ir atstovybių klientai, o taip pat gausūs užsienio bei Lietuvos turistai patiria didelius nuostolius dėl prastos susisiekimo būklės Vilniaus mieste.
Dėl spūsčių miesto gatvėse ir neefektyvios visuomeninio transporto susisiekimo sistemos kasmet Vilniuje patiriama apie tris milijardus litų nuostolių, neefektyviai naudojami energetiniai resursai ir teršiama gyvenamoji aplinka.
Manome, kad daugelis tikslų, įvardintų Ministerijos paruoštoje transporto sistemos plėtros strategijoje, būtų pasiekta ir esančių viešojo transporto problemų išspręsta, įrengus Vilniaus mieste ir jo įtakojamose aplinkinėse zonose geležinkelio – metropoliteno sistemą.
Todėl, remdamiesi Europos bendrijų komisijos paruošto komunikato "Europos ekonomikos atkūrimo planas" (Briuselis, 2008-11-26, KOM (2008) 800), Regionų komiteto "Žaliosios knygos dėl miesto transporto" (Briuselis, 2008-04-09, 2008/C 172/04) nuostatomis bei Lietuvos Vyriausybės programos XIII skyriuje "Susisiekimas ir komunikacijos" įvardintais tikslais ir prioritetinėmis kryptimis, atsižvelgiant į Ministerijos vykdomas funkcijas ir įvertinant Ministerijos numatytą transporto sistemos plėtros strategiją, siūlome:

  1. Sukurti ministerijoje 2 – 3-jų žmonių padalinį, užsiimsiantį transporto infrastruktūros plėtra ir naujų transporto sistemų diegimu.

  2. Išanalizuoti analogiškuose Vilniui dydžiu miestuose (Helsinkyje, Osle, Niurnberge, Rennes ir kt.) funkcionuojančias visuomeninio susisiekimo geležinkelis – metropolitenas sistemas ir parengti planą analogiškai sistemai įgyvendinti Vilniuje ir jo įtakojamose zonose (iki 2010 metų I-mo ketvirčio).

  3. Dalyvauti:
  1. paruošiant ir pateikiant Seimui egzistuojančio koncesijos įstatymo pataisas, leidžiančias užsienio investitoriams ir rangovams finansuoti, projektuoti, statyti ir eksploatuoti visuomeninio susisiekimo geležinkelis-metropolitenas infrastruktūros sistemas (iki 2009 metų IV-to ketvirčio).

  2. paskelbiant tarptautinį konkursą Vilniaus miesto ir jo įtakojamų aplinkinių zonų viešojo keleivinio transporto geležinkelis-metropolitenas sistemos (ar jos dalies) įgyvendinimui, taikant finansavimui privataus ir valstybinio kapitalo partnerystės principus PPP (iki 2010 metų II-ro ketvirčio).

  3. pradedant įgyvendinti Vilniaus miesto apskrityje pažangią visuomeninio susisiekimo geležinkelis-metropolitenas sistemą (2010 metų IV-tas ketvirtis).

Asociacija "Metro sąjūdis" užtikrina, kad visokeriopai rems šių darbų įgyvendinimą.
   

  Asociacijos "Metro sąjūdis" pirmininkas                        V. Daukas

  Asociacijos "Metro sąjūdis" valdybos narys                   J. Zykus
   


Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai