Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Lietuva renkasi METRO!

Šiomis dienomis dienraščio „Lietuvos rytas“ internetinėje svetainėje vyko apklausa „Ar Vilniuje turi būti statomas metro?“ Ji parodė, kad dauguma atsakiusiųjų Lietuvos gyventojų (59% arba 4570 iš 7777) pasisakė už naujų visuomeninių transporto rūšių įrengimą: 61% (arba 36% visų dalyvavusių) iš jų balsavo už metropoliteną, tuo tarpu už tramvajų tik 39% (nuo visų dalyvavusių 23%).

Taigi ši apklausa dar sykį paliudijo, kad visuomeninį transportą Vilniuje būtina skubiai imtis reorganizuoti, įvedant metro sistemą.

keliai ir taip siauri, tai kur tilptu tramvajus? o metro niekam nemaisytu. Viskas kas naudinga atsiperka

as manau, kad metro atgyvenes, ir smarkiai. vilnius gali ir turi tureti teleporto sistema :)

apie kitu šalių pragyvenimo lygį tai aš turiu savo nuomonę. Nereikia pamiršti, kad jei daugiau gauni tai atitinkamai ir sumoki daugiau. Ten tikrai paslaugų ir produktu kainos yra didesnės nei pas mus.
Su ta nuomone, kad pas mus važinėjančių daugumą sudaro studentai ir pensininkai, nelabai sutinku. Kai ryte važiuoju į darbą nemanau, kad pilnas autobusas pensininkų prisėdę iš neturėjimo ką veikt. Grįžtant namo - tas pats. O kiti nevažiuoja, nes nėra sudarytų tinkamų sąlygų. Pvz.: pagalvok kas būtų jei vieną dieną visi į autikus susėstų. Tokios situacijos net patys susisiekimo paslaugų tiekėjai baidosi.
Taip kad, laikas parodys :)

mažai domiesi. Man atrodo, kad tau dėstytojai smegenis išplovė. Pažiūrėk vaizdo medžiagą apie metro, kur Rennes mieste metro perveža per dieną tik 117 000 keleivių. Tai ką ten metro tik tris valandas važiuoja?
Nifiga, ten vagonų dydis pritaikytas tokiam keleivių srautui. Ir dar, jis atsiperka ir neša pelną, kurio pakanka atidavinėti paskolą.

Kad ir studentas, bet vistiek tamsuolis.

Palauk. Visų pirma, reikia pažiūrėti, kad skiriasi šių miestų gyventojų pragyvenimo lygiai, tai taip pat atsiliepia keleivių srautams. Pas mus Vilniuje viešuoju transportu dabar pagrinde važinėja studentai ir pensininkai. Vasarą keleivių srautai sumažėja, rugsėjo -gegužę vėl padidėja. O kaip tada ten Rennes mieste? Jeigu ten srautai metų eigoje beveik vienodi, tada puiku. Taigi tiesiant metro, reikia apsvarstyti ar susidarys Vilniuje tokie keleiviu srautai, kad metro nedirbtu nuostolingai.

as uz naujos viesos transporto priemones ivedima, bet ne uz metro. Vilniuje nemanau, kad susidaro tokie keleiviu srautai, kad butu rengiamas metro. Metro perveza iki 50 000 kel./valanda. Tramvajus - iki 10 000 per valanda. 2002 metais didziausi srautai sieke 4000 kel./h. Manot, kad dabar keleiviu 5 kartus daugiau, kad butu verta metro? Abejoju.