Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Lozanos metropolitenas

Trumpas pasakojimas apie Šveicarijos provincijos Lozanos metro (Lozanoje - ~117 tūkst. gyventojų, t.y. kaip Panevėžyje arba penkis kartus mažiau nei Vilniuj)

Lozanos metropolitenas – vienas iš miesto viešojo susisiekimo transporto rūšių ir vienintelis metropolitenas Šveicarijoje. Metropoliteno sistemą sudaro viena linija (M1), tačiau nūnai statoma ir antroji (M2).
Metropoliteną eksploatuojančiai įmonei (Transports publics de la région Lausannoise) taip pat pavaldžios ir kitos miesto transporto rūšys (troleibusai, autobusai) bei ir sudaro vieningą, sujungtą sistemą.

Linija M1
Pirmoji linija buvo atidaryta 1991.03.24. Pradžioje ji vadinosi „Pietrytinis Lozanos tramvajus“ (pranc. Tramway du Sud-Ouest lausannois, TSOL), bet vėliau pervadino į metro. Vis dėlto pati linija iki šiol išliko panaši į tramvajaus liniją - daugelyje vietų įrengtos uždaromos geležinkelio tipo pervažos (su šlagbaumais), kas nevisai atitinka pilnaverčio metro dvasią. Tačiau, kai kuriuose informacijos šaltiniuose skelbiama kaip pilnavertė metro sistema.
Linijos M1 ilgis siekia 7,8 km., jungianti miesto centrą su Renen (Renens) miesteliu. Nedidelė dalis yra požeminė kartu su trimis stotimis, kita dalis ant estakadų, o didžiausia linijos dalis paklota ant žemės paviršiaus ir atskirta nuo gatvės transporto. Vidutinis linijos įveikimo laikas – 19 min. Maršrutai sudaryti kas 10 – 15 min. kasdien, tik sekmadieniais kas 20 min. Linija M1 važinėja dviejų sąstatų traukiniai.

Linija M2
Tai antroji, dabar statoma, metropoliteno linija Lozanoje. Jos atidarymas planuojamas 2008 metų trečiame ketvirtyje. Didžiausia linijos dalis bus požeminė, apie 70 %. Šia linija važinės traukiniai guminiais ratais, kadangi esant dideliems nuolydžiams eksploatacija metaliniais ratais negalima.
Linijos ilgis sieks 6 km., joje išdėstyta apie 14 stočių. Stotis „Flon“ bus laikoma svarbiausiu transporto mazgu: ji bus abiejų linijų persėdimo stotimi dar jungianti ir geležinkelio stotį LEB.
Linijos aukščių skirtumas sieks 375 metrus, o nuokalnės vietomis - 12%, trasoje vidutiniškai – 5%. Planuojamas keleivių srautas – 6600 keleivių per valandą. Važiavimas pilnai automatizuota linija truks apie 18 minučių. Stotyse saugumo sumetimais bus įrengta permatoma siena su automatinėmis durimis, o visas valdymas vyks centrinėje dispečerinėje.
Naujojoje M2 linijoje važinės 15 naujų, dviejų vagonų traukinių.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai