Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas kreipiasi į LR Vyriausybės vadovą Andrių Kubilių dėl bendradarbiavimo tobulinant Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūrą ir planuojant jos plėtrą.

Mero rašte premjerui prašoma:

• pavesti Vyriausybės atstovams dalyvauti rengiant Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros plėtros specialųjį planą;
• paskirti tarnybą, atsakingą už integruotos susisiekimo sistemos sudarymą. (Vilniaus miesto susisiekimo sistema negali būti atskirta nuo bendros Vilniaus regiono ir visos Lietuvos susisiekimo sistemos);
• pavesti valstybinėms ekonomikos ir finansų įstaigoms planuoti lėšas susisiekimo infrastruktūros plėtros tiriamiesiems, organizaciniams ir projektavimo darbams finansuoti.

Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūra skirta aptarnauti ne tik miesto gyventojus, bet ir valdžios įstaigų, užsienio šalių ambasadų ir atstovybių darbuotojus bei jų lankytojus. Sostinėje yra įsikūrusios Lietuvos Respublikos pagrindinės švietimo, mokslo, meno, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos ir ugdymo įstaigos, didžiausi prekybos ir pramogų centrai. Čia organizuojami pagrindiniai kultūros ir sporto renginiai, priimamos užsienio valstybių delegacijos, vyksta konferencijos, lankosi daugybė turistų iš viso pasaulio ir kitų Lietuvos miestų. Visa tai – papildomas krūvis Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūrai. Per Nepriklausomybės metus Lietuvoje keturis kartus išaugo automobilių skaičius, todėl gyventojai tapo gerokai judresni. Miesto geležinkelio sistema, lyginant ją su kitų Europos valstybių sostinių geležinkelių ir metropolitenų sistemomis, menka. 1985 m. pradėta kurti miesto geležinkelio sistema taip ir liko neatnaujinta. Dėl šios priežasties neišvengiamai miesto gatvėse atsiranda spūstys, o dėl jų - dideli ekonominiai ir finansiniai nuostoliai.
Nesiėmus skubių priemonių dėl sostinės susisiekimo infrastruktūros plėtros, Savivaldybės susisiekimo tarnybos negalės užtikrinti normalaus susisiekimo mieste.