Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Nauja visuomenės santykių forma

Metropoliteno Vilniuje idėjai įgaunant vis didesnį populiarumą, neretas baiminasi dėl tokios apimties projekto įgyvendinimo kaštų, kadangi nėra tinkamai supažindintas su siūlomais finansavimo būdais. 2013 m birželio mėnesio žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeryje išspausdintas asociacijos „Metro sąjūdis" pirmininko Juozo Zykaus straipsnis, kuriame paliečiami itin svarbūs metropoliteno projektui klausimai, susiję su santykiais tarp viešojo ir privataus sektorių. Autorius į viešumą iškelia esmines vangaus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo priežastis – valdžios atstovų iniciatyvumo ir politinės valios stoką, atsakomybės vengimą ir apatiją bei sąlygų visuomenei ir verslui iniciuoti bendrus projektus nebuvimą. Atsakingas ir šiuolaikiškas valdininkų požiūrius lemtų tai, kad tokie stambūs projektai kaip metropoliteno statybos Vilniuje ne tik kad nebūtų našta biudžetui, bet leistų pritraukti didžiules pajamas. Žemiau pateikiamas pilnas J. Zykaus straipsnis.


Nauja visuomenės santykių forma

Žmogiškasis ir finansinis kapitalas visame pasaulyje gali ieškoti saugios vietos pasireikšti. Bet, žinoma, jis renkasi tas šalis, kuriose gali veikti efektyviausiai ir saugiausiai. Verslo aplinką nusako tos šalies įstatymai, o įstatymai atspindi ekonominį visuomenės ir jos išrinktos valdžios išprusimą.

Kad verslas efektyviau tvarkosi ūkyje nei valdžia, rodo mūsų verslo ir valdiškų įmonių kapitalo teikiama nauda. Statistika rodo, kad privatus verslas dirba 30 proc. efektyviau.

Pirmiausia iš socializmo pradėjo vaduotis Didžioji Britanija, kai šaliai ėmė vadovauti geležinė ledi Margaret Thatcher. Buvo padidintas vartojimo mokestis PVM ir pagerintos privataus verslo sąlygos. Vienu metu Didžiosios Britanijos iždo pirmininkas Kennethas Clarke'as buvo pareiškęs, kad iždo pinigų bus skiriama tik tuo atveju, jeigu tų paslaugų, kurių reikia gyventojams, nesutiks teikti privatus verslas. Valdiškos struktūros privalėjo atsisukti į privatų verslą ir ieškoti bendradarbiavimo formų. Todėl dabar Didžiojoje Britanijoje egzistuoja vienuolika viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo (angl. public-private partnership, PPP) formų. Pavyzdžiui, susisiekimo infrastruktūros plėtrai įvairiais laikotarpiais panaudota iki 80 proc. privataus kapitalo.

Vienas populiariausių ir valdžiai mažiausiai įpareigojimų bei rūpesčių keliančių viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdų yra koncesija. Koncesija – tai valdžios leidimas sukurti sistemą, teikiančią viešas paslaugas visuomenei, ir gauti atlygį iš tiesioginių paslaugos gavėjų, o pasibaigus koncesijos sutarties laikui objektą perduoti valdžios struktūrai.

Kodėl Lietuvoje taip vangiai vyksta valdžios ir verslo struktūrų bendradarbiavimas, ir, trūkstant veiklos Lietuvoje, verslas pamažu keliasi į tas šalis, kur sąlygos geresnės, ir tai daroma nepaisant nemažų verslo perkėlimo išlaidų? Nemaža dalis visuomenės laukia nemokamų paslaugų iš valdžios, tik, žinia, nemokamas būna sūris spąstuose, o bet kokios paslaugos yra vienokiu ar kitokiu būdu apmokamos. Sunku pasakyti, kas turėtų žengti pirmąjį žingsnį – verslas ar valdžia. Man, verslininkui, tas pats, kurioje šalyje kasti tunelį ar statyti tiltą: Lietuvoje ar Anglijoje. O ką ilgalaikėje perspektyvoje darys politikai – man neaišku. Šiuo metu valdžia kuria įstatymus ir tai darydama dauguma atvejų mato tik save, o ne visuomenę ir verslo visuomenę.

VPSP taisyklės parašytos taip, kad verslas atsiduria tarno, o ne lygiaverčio partnerio padėtyje. Nei visuomenė, nei verslas neturi iniciatyvos teisės. Valdžia nenori diskutuoti ir aiškintis, kodėl ji neleidžia vietos ar užsienio verslo struktūrai įgyvendinti vieną ar kitą projektą ir išspręsti visuomenę kamuojančią problemą. Galiu pasakyti, kad nemaža dalis verslininkų, užuot ėję į pagalbą visuomenei ir valdžiai, patys prašo pagalbos iš valdžios valdomo biudžeto.

Kokios valdžios ir verslo bendradarbiavimo perspektyvos? Kas gali pakeisti situaciją? Liaudis sako: vargas visko išmoko. Ir tik dabar, Kinijos suklestėjimo akivaizdoje, man tapo aiški prieš pusę amžiaus Kinijos lyderio Мао Zedongo žodžių prasmė: „Kuo blogiau, tuo geriau." Europos Sąjungos (ES) parama Lietuvai, bankų paskolos, galimybė užsidirbti užsienyje švelnina situaciją ir neskatina ieškoti efektyvesnių ekonominio bendradarbiavimo formų. Neaišku, kada Lietuva pasieks Graikijos lygį, bet kad ta kryptimi einama – akivaizdu. Kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą, todėl ir ES parama, ir valstybės paskolos – ne amžinos.

Įžvalgesni visuomenės nariai ieško išeičių. O išeičių kelios. Pirma – tai pradėti valdžiai ir verslui bendradarbiauti kaip lygiaverčiams partneriams ir taip prasimanyti prasmingos ūkinės veiklos Lietuvoje arba ieškoti tos veiklos užsienyje.

Paprasčiausia išeitis – plaukti pasroviui, tikintis, kad kas nors tavimi pasirūpins. O tai nemaža dalis mūsų tautiečių ir daro.


Juozas ZYKUS
Asociacijos „Metro sąjūdis" pirmininkas