Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Nauji Kopenhagos metro planai

Kopenhagos miesto savivaldybė paskelbė ambicingus 48 mlrd. kronų (19,5 mlrd. litų) vertės metro plėtros planus dviem naujoms metro linijoms nutiesti. Numatyta, kad dvi ilgos įstrižinės linijos kirs kitą, kiek seniau suplanuotą, žiedinę Cityringen trasą, kurią planuojama užbaigti 2018 m. Jei planas bus patvirtintas, tuomet Kopenhagos metro tinklas išaugtų iki penkių linijų: trys esamos, Cityringen (kaip dvi) ir dvi naujai suplanuotos. Visai šiai sistemai sukurti prireiks ne vienerių metų. Planuotojų skaičiavimu, iki bus nutiestos suplanuotos linijos ir integruotos į esamą sistemą gali praeiti nuo 30 iki 50 metų.

Naujojo plano trasos parinktos taip, kad sujungtų visomis kryptimis išsidėsčiusius tolimiausius Kopenhagos priemiesčius su centrine miesto dalimi požeminėmis linijomis. Dvi iš jų sujungs Sydhavn ir Nordhavn rajonus su Kopenhagos centru, o kitos dvi – kiek labiau nutolusius Nørrebro ir Amager priemiesčius. Pastarųjų linijų trasa taip pat eis po kaimyninių rajonų svarbiausiomis arterijomis – Nørrebrogade ir Amagerbrogade gatvėmis. Siekiant pagerinti susisiekimą su medicinos įstaigomis, stotys taip bus įrengtos prie Rigshospitalet ir Bispebjerg ligoninių.

Kaip teigė Danijos sostinės meras Frankas Jensenas, „Kopenhaga sparčiai auga ir iki 2025 m. tikimasi 100 tūkst. gyventojų prieaugio“. „Ši aplinkybė reikalauja modernios infrastruktūros ir metro tinklo plėtra yra mūsų prioritetas“. Meras taip pat pridėjo, kad Nordhavn linija bus svarbiausias prioritetas po Cityringen žiedinės trasos.

Galutinis metro sistemos variantas būtų 82 km ilgio, turėtų 6 linijas ir 86 stotis. Ekspertai tikisi, kad tai leistų sumažinti eismo intensyvumą net 40 proc., o ši savybė itin svarbi Kopenhagai besivystant į gerai funkcionuojantį didmiestį. Roskildės universiteto dėstytojas, besispecializuojantis miestų transporte, Per Homannas Jespersenas teigė, kad „automobilis mieste yra neefektyvi transporto priemonė, jis pagal savo užimamą vietą kelyje perveža gerokai per mažai keleivių“. „Metro sistemos yra tai, kas, žvelgiant eismo požiūriu, priverčia daugybę didmiesčių funkcionuoti“.

Kopenhagos metro nuotraukos: