Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose gyvenantys mokiniai norėdami nueiti į Vaduvos mokyklą-darželį jau apie 40 metų yra priversti lįsti per siaurą, beveik 100 metrų ilgio tunelį.

Pasak gyventojų, tai kol kas saugiausias ir trumpiausias kelias jungiantis Žemuosius Panerius ir Vilkpėdę, pranešė LNK Žinios.

Pralindus pro tunelį iki mokyklos lieka nueiti 1 kilometras. Tunelyje yra tamsu ir šlapia. Į tamsą lįsti nenorintiems aplink tenka 15 kilometrų važiuoti automobiliu arba viešuoju transportu - taip į mokyklą keliaujantieji sugaišta beveik valandą.

Lenkija, pasinaudodama ES pagalba, planuoja savo greitkelių tinklą padvigubinti. Perfrazavus žinomą posakį, galima sakyti: „kas dirba, tam ir ES padeda“. Lenkai, rinkdami iš savų ir užsienio (tame tarpe Lietuvos) turtuolių pinigus, sukurs gerą susisiekimo infrastruktūrą. Tuo tarpu Lietuvos visuomenė ir valdžia persisunkusi sovietine mąstysena, nesugeba pastatyti nei vieno naujo, bet mokamo kelio ar tilto. Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio pastebėjimu, net Lukašenka nutiesė mokamą magistralę.

Metro sąjūdis palaiko liberalaus ministro iniciatyvą pastatyti nors vieną mokamą tiltą ar kelio jungtį.

Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborcza" rašo apie vis brangstantį važiavimą šalies keliais:

"Už 61 kilometro atstumą nuo Katovicų iki Krokuvos jau dabar reikia sumokėti 16 zlotų (15 litų). Už 450 kilometrų kelio nuo Varšuvos iki vakarinės šalies sienos - 96 zlotus (92 litus), už kelio ruožą nuo Vroclavo iki Tatrų - 53 zlotus (50 litų). Važiuojant dar neužbaigtu greitkeliu, kuris sujungs Gdanską su Lodze (265 kilometrai) reikia atiduoti 60 zlotų (56 litus) ir t.t.

2010 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus rotušėje vyko Ateities miesto guru klubo diskusija – kokią įtaką miestų ekonomikai turi gerai išvystyta transporto sistema?

Diskusijų ciklas vyksta kas mėnesį, aktualiomis miestiečiams bei Lietuvos piliečiams temomis, su sėkmingais verslininkais, verslo aplinką įtakojančiais politikais ir žinomais visuomenės veikėjais ir publikuojamas žurnale „Valstybė“. Taip pat diskusijų tęsinys vyks radijuje „Žinių radijas“, forumai IT portale www.city24.lt. Nuo rugsėjo 1 d. LNK TV diskusijų cikle „Ateities miestas“.

Bandoma Europos ir Azijos miestus mokyti kaip pigiai, greitai, patikimai, saugiai ir ekonomiškai bei efektyviai kurti mieste viešojo transporto sistemas. Kiniečiai nuo dviračių persėdo į 500 km/val. greičiu skriejantį traukinį, daugelis miestų pertvarko tramvajaus sistemas į metropolitenus. Kaip pavyzdys gali būti Briuselis, kuriame dažnas mūsų politikas ar valdininkas yra apsilankęs.
Susisiekimo sistemų sukūrimui galimybių studijų bei mokslinių ataskaitų yra atlikta už dešimtis milijonų. Nuostoliai dėl tokios sistemos neturėjimo patiriami milijardais. O mūsų valdžiai, pasak „Respublikos“: „...iki rinkimų norisi ištratinti eilinį milijoną“. („Respublika“, 2010-07-30 d. straipsnis „Utopijoms vėl taškomi pinigai“)

Jūsų partijai vadovaujant miesto Tarybai ir miesto meru esant p. Juozui Imbrasui, buvo analizuojama ir svarstoma galimybė sukurti modernią ir efektyvią susisiekimo sistemą – metropoliteną. Jūsų partijai perėjus į opoziciją, „Metro sąjūdis“ toliau dirbo su nauja miesto administracija. Nors buvo aktyviai dirbama, šviečiant tiek naują valdžią, tiek visuomenę, bet pažanga yra nežymi. Šiuo metu ruošiamas Vilniaus miesto išvystymo iki 2020 metų strateginis planas. „Metro sąjūdis“ pasiūlė strateginio plano sudarytojams punktą 3.3.3.1 formuluoti taip: Suplanuoti ir pradėti statyti Vilniaus mieste metropoliteno sistemą.“, o, jį detalizuojant, – „Paruošti būtinus planavimo dokumentus ir pradėti statyti metropoliteno liniją Pilaitė – Centras.“

KREIPIMASIS
DĖL VILNIAUS m. STRATEGINIO PLANO

Kviečiame Konservatorių frakcijos narius išreikšti aiškią poziciją Metro įrengimo Vilniaus mieste klausimu (kaip tai numatyta ir Jūsų programoje) ir, svarstant Tarybos komitetuose Vilniaus miesto Strateginį planą 2010-2020 metams, siūlyti įtraukti į jį metropoliteno statybą.

Asociacija "Metro sąjūdis" ir VšĮ "Vilniaus metro" pateikė pasiūlymą Vilniaus miesto mero pavaduotojui R. Adomavičiui ir UAB "SAVVIN" direktoriui A. Saročkai ruošiamo Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano 3.3.3 uždavinio "Modernizuoti visuomeninį transportą bei gerinti jo teikiamas paslaugas" įvykdymui įtraukti punktą "3.3.3.1 Suplanuoti ir pradėti statyti Vilniaus mieste metropoliteno sistemą.", o, jį detalizuojant, – „Paruošti būtinus planavimo dokumentus ir pradėti statyti metropoliteno liniją Pilaitė – Centras.“

2010 m. rugsėjo 6-8 dienomis Maskvoje vyks 1-asis Kongresas ir paroda „ExpoCity Trans“ tema

„Visuomeninis transportas - miestų ekonominio vystymosi varomoji jėga“

Vilniaus miesto savivaldybėje 2010-07-15 įvyko Vilniaus viešojo transporto sistemos plėtros darbo grupės su Vilniaus miesto strateginio plano rengėjais posėdis.

Birželio 12 d. „Nacionalinė idėjų diena: Lietuva 2030“ visoje Lietuvoje sukvietė žmones pasidalinti savo idėjomis ir mintimis apie tai, kokią norėtume matyti savo Lietuvą ir savo miestą 2030-taisiais metais. Diskusijų metu galėjome ne tik išsakyti savo mintis, pareikšti savo siūlymus aktualiomis temomis, bet ir rasti bendraminčių bei bendruomeniškų bičiulių.









Visas idėjas galite rasti čia: Idėjų diena 2010

Kalbėdami apie miestus, kurie jau gali didžiuotis, turėdami savo metropoliteną, Lenkijos sostinę Varšuvą išskiriame, kaip rekordininkę – ilgiausiai rengusią savo požeminio viešojo transporto sistemą. Pirmosios užuominos apie Varšuvos metropoliteną siekia dar Pirmojo pasaulinio karo pabaigą - 1918 metus, kuomet Lenkijos valdžia pradėjo spręsti sostinės centre iškilusias transporto problemas. Tuometinė šalies valdžia požeminį geležinkelį matė, kaip vienintelį šios problemos sprendimą ir pradėjo planuoti statybas, kurios turėjo prasidėti jau artimiausiu dešimtmečiu. Planus teko užmiršti, kai prasidėjus Didžiajai depresijai, Lenkijos pramonės produkcijos lygis perpus sumažėjo.

Maskvos valdžia nutarė atidėti Dostojevskio metro stoties atidarymą. Mat baiminamasi, kad stotis su vaizdais iš garsiausių rašytojo kūrinių gali virsi „savižudžių meka“.

Nauja stotis yra išpuošta juodos ir baltos spalvos marmuro mozaikomis, vaizduojančiomis scenas iš garsiausių Fiodoro Dostojevskio romanų - „Nusikaltimas ir bausmė“, „Demonai“, „Broliai Karamazovai“, „Idiotas“. Skverbęsis giliai į žmogaus prigimtį rašytojas savo kūryboje dažnai vaizduodavo tamsiausias žmogaus savybes, tad ir metro stotyje beveik visos scenos yra susijusios su mirtimi, žmogžudyste ir savižudybe.

Rusija švenčia 75-ąjį Maskvos metro jubiliejų retro stiliumi. Maskviečiai gali pasivažinėti atkurtu senovišku praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio metro traukiniu su senovinio stiliaus lempomis, sėdynėmis ir spalvomis, galėdami patirti kelionės pirmaisiais metro traukiniais pojūtį.

DELFI.LT

Kinija artimiausiais metais metro linijoms tiesti išleis daugiau nei 1 trln. juanių (340 mlrd. Lt), mat šalis siekia per penkerius metus trigubai išplėsti metro linijų tinklą.

Planuojama, kad 940 kilometrų ilgio metro linijų tinklas iki 2015 m. išsiplės iki 3000 kilometrų.

Neabejojama, kad iš to pasipelnys pramoninių metalų (pvz., aliuminio, plieno) gamintojai, taip pat traukinių ir stočių įrangų gamintojai.

LR Susisiekimo ministerija                                                 2010-04-08 Nr. 65
Susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui


DĖL DARBO GRUPĖS


Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ sistemingai analizuoja susisiekimo būklę ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Respublikoje. Atlikta analizė bei eilė įvykusių pasitarimų ir konferencijų rodo, kad, vystant Lietuvos ūkį, yra pažeisti darnios plėtros principai.

Milijardai keliams ir geležinkeliams, tačiau ši industrija tarnauja kroviniui, o ne žmogui. Tuo dar kartą įsitikino Lentvario gyventojai, kurių namus jau antrą šimtmetį drebina traukiniai. Vis greitesni ir didesni. Rekonstravus geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Kauno, ketinama juo paleisti traukinius, lekiančius 160 kilometrų per valandą greičiu. Milijardinės vertės investiciniame projekte numatytos saugios perėjos per geležinkelį gyvūnams – net pelėms ir varlėms, o žmonėms – nesuprojektuota. Nors kitos tokios progos – milijardo iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo daugiau nebus. Kaip gyvena žmonės, tapę geležinkelio įkaitais, namuose, kur neįmanoma užmigti, o vibracijos pasekmes patiria net vaikai, apie tai Rūtos Sinkevičienės parengtas siužetas.

Metro darbo grupė, išklausiusi konferencijos „Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės“, vykusios 2010 m. kovo 25 – 26 d. Vilniuje, pranešimus, diskusijas bei išanalizavusi Helsinkio, Oslo, Stokholmo, Rennes, Niurnbergo, Bilbao ir kitų Vilniaus dydžio miestų patirtį, konstatuoja, kad susisiekimo sistemos konkurencingumą lemia greitis, komfortas, saugumas, ekonominis efektyvumas bei šios sistemos suderinamumas su kitomis susisiekimo sistemomis, o ne jos įrengimo kaina. Tokią sistemą galima įrengti tik kitoje erdvėje nei jau egzistuojančios susisiekimo sistemos.

Komentaras į Minsko „Susisiekimo paslaugų“ gen. direktoriaus L.T. Papenok raštą dėl bilieto kainos Minsko metro.

Savižudės sprogdintojos pirmadienį pasėjo paniką ir baimę Maskvoje po kelerius metus trukusios ramybės, kai jų įvykdyti du sprogdinimai Rusijos sostinės metropolitene nusinešė 38 žmonių gyvybes.

Tokius sprogdinimus dažniausiai vykdo "juodosiomis našlėmis" vadinamos Šiaurės Kaukazo musulmonės, paprastai netekusios savo vyrų, papuolusių į saugumo tarnybų rankas.

delfi.lt

Europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“ pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tokį sprendimą Susisiekimo ministerijos siūlymu šiandien priėmė Vyriausybė.

„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų. Lietuvos ekonomikai jis svarbus kaip galimybė pagerinti šalies transporto paslaugų kokybę, pritraukti daugiau krovinių, stiprinti tranzito galimybes ir tarptautinį konkurencingumą“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

1863 metais Londone pradėjo veikti pirmoji pasaulyje metro linija, kuri yra išlikusi iki šių dienų. Pirmą kartą važiuodamas metro Prahoje įsimylėjau tuos požemius su bildančiais ir greitai lekiančiais traukiniais. Iki šiol būdamas didesniame mieste, kuris turi požeminius greituosius traukinius, nepraleidžiu progos jais pasivažinėti.

Daugiau skaitykite čia:

2010-03-03 Kaune vyko LSTP (Lietuvos statybos technologinės platformos) posėdis, kurio metu KTU doc. dr. Ž.Rudžionis padarė pranešimą apie tai, kaip buvo statomas ir renovuojamas geležinkelio tunelis Kaune. Posėdyje dalyvavo Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

UAB „Metroprojektas“ direktorius Vytautas Bajoras pristatė projektinius pasiūlymus kaip įrengti tunelį iš Gimnazijos g. į Jonavos g. bei Parodos g. pakeisti tuneliu, kuris turėtų Vytauto pr. sujungti su K.Petrausko gatve.

Taip pat buvo pristatyta Amalių pervažos panaikinimo galimybė bei dviejų lygių sankryža Taikos pr. ir Pramonės pr.
Diskusijos metu buvo nuspręsta, ateityje, ieškant naujų projektinių sprendimų, bendras jėgas sutelkti su UAB „COWI Lietuva“.

2010 kovo 4 d. Vilniaus Gedimino Technikos Universitete buvo pristatyta metropoliteno įrengimo Vilniuje galimybės ir planai. Pranešimus 4 kurso geotechnikos katedros studentams padarė „Metro sąjūdžio“ valdybos narys J. Zykus ir VšĮ "Vilniaus metro" direktorius R. Pūkelis. Aktyviausiems buvo pasiūlyta prisidėti prie metropoliteno idėjos Vilniuje įgyvendinimo ir gilinti savo žinias šioje srityje.

Varšuvos centre pastatytame tunelyje bėgių klojėjai paklojo bėgius aukščiau, nepasitarę su tunelio statytojais, todėl tunelis tapo per žemas. Traukiniai netelpa - nustatė kelininkų darbą priimantys ekspertai.

Tai jau ne pirma Lenkijos kelininkų nesėkmė. Neseniai per žemas tunelis buvo pastatytas automobiliams. Jis netiko numatytam krovininio transporto eismui.

Pernai iš dviejų taškų pagal savo turimus planus pradėjusios tiesti kelią dvi komandos prasilenkė ir klaidą pastebėjo, kuomet apylanka jau turėjo siekti 10 kilometrų.

Šiuo atveju labai tinka lietuvių liaudies patarlė: "devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk".

Žiemiškos oro sąlygos ir kelininkų bei savivaldybių neūkiškumas paralyžiuoja eismą keliuose. Automobilių spūstys tampa neišvengiamos ne tik piko valandomis, bet ir vos subjurus orams. Tai verčia dar kartą susimąstyti apie Metropoliteno būtinumą sostinėje kaip saugią, patikimą, jokių oro sąlygų neįtakojamą susisiekimo priemonę.

Apie prastas oro sąlygas ir pasekmes keliuose skaitykite portale DELFI

2010 m. sausio 25 d. DELFI žiniose aprašytą Šiaulių miesto senojo viaduko (Tilžės g.) problemą, atsiradusią dėl didelio šalčio VšĮ „Vilniaus metro“ komanda siūlo spręsti iš esmės ir visiems laikams; t.y. įgyvendinti pietinio aplinkkelio įrengimo projektą, kuris numatytas 2008 metais parengtame Šiaulių miesto bendrajame plane iki 2015 metų. Tokiu būdu sunkiojo transporto srautas būtų nuimtas nuo miesto centro. Taip pat nusiimtų didžioji transporto srauto dalis nuo minimo problematiško viaduko. Juolab, kad projektą galima įgyvendinti ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o iš ES infrastruktūros vystymo lėšų. Miestiečiams nekainuotų nuolatinis ir ko gero atsibodęs, esamo viaduko remontas. Nepraeitų nei pora metų ir miestiečiai galėtų atsikvėpti nuo didelių transporto srautų.

Vilniaus Merui                                                            2009-10-27 Nr. 46


Jūsų pasisakyme per Žinių radiją (10.22) buvo paliestos viešojo susisiekimo problemos Vilniaus mieste.

Jūs pabrėžėte, kad, pirmoje eilėje būtina išnaudoti dabar esamo viešojo transporto galimybes (viešojo ir privataus autobusų tvarkaraščių sureguliavimas, “gudručių” sankryžose sutramdymas, glaudesnis troleibusų ir autobusų parkų bendradarbiavimas). Su šiuo teiginiu pilnai sutinkame, tačiau radikaliai viešojo susisiekimo problemų esamos transporto sistemos neišspręs.

Šių metų spalio 22 d., reaguodami į Mero pasisakymą, kreipėmės į Vilniaus Merą su pasiūlymu detaliai supažindinti jį su metropoliteno galimybėmis. P.S. Plačiajai visuomenei primename, kad metro keleivių pervežimo savikaina yra 3-5 kartus mažesnė nei tramvajaus ar autobuso, todėl esant vieningam bilietui, gauto pelno užtenka investicijoms padengti, o metropoliteno įrengimas dėl gaunamo didesnio pelno atsipirktų per 25 metus (žr. lentelė: Metro trasos Pilaitė-Baltasis tiltas atsiperkamumo skaičiavimas)

Paprastai investiciniai bankai (pvz. EIB-Europos investicinis bankas) noriai tokius projektus finansuoja ir būna akcininku. Toks finansavimo būdas minimas ir Scott Wilson Railways ataskaitoje.

Į 2009.10.15 “Delfi“ konferencijos tema: „Vilniaus dešiniojo Neries kranto plėtra – kokia dabartis ir ateitis?“ metu pateiktą klausimą: “Jūsų nuomonė apie metro statybą Vilniuje?“, vyr. architektas Linas Naujokaitis atsakė: “čia eina kalba apie miesto viešojo transporto sistemą, kurią verkiant reikia sutvarkyti. Atsakymą, kokią transporto priemonę mums pasirinkti, prieš 8 metus buvo įvardinta modernus lengvas tramvajus. O kad reikalingas metro, tai reikia įrodyti mokslinėmis studijomis, o ne kalbomis. Tos studijos ir įrodys, kokia transporto priemonė bus pasirinkta. Pradėjus spekuliacines kalbas apie metro, buvo sustabdytas pradėtas įgyvendinti modernaus tramvajaus projektas, ir miestas yra nublokštas 10-mečiu atgal”.