Vilniaus
Metro

1863 metais Londone pradėjo veikti pirmoji pasaulyje metro linija, kuri yra išlikusi iki šių dienų. Pirmą kartą važiuodamas metro Prahoje įsimylėjau tuos požemius su bildančiais ir greitai lekiančiais traukiniais. Iki šiol būdamas didesniame mieste, kuris turi požeminius greituosius traukinius, nepraleidžiu progos jais pasivažinėti.

Daugiau skaitykite čia:

2010-03-03 Kaune vyko LSTP (Lietuvos statybos technologinės platformos) posėdis, kurio metu KTU doc. dr. Ž.Rudžionis padarė pranešimą apie tai, kaip buvo statomas ir renovuojamas geležinkelio tunelis Kaune. Posėdyje dalyvavo Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

UAB „Metroprojektas“ direktorius Vytautas Bajoras pristatė projektinius pasiūlymus kaip įrengti tunelį iš Gimnazijos g. į Jonavos g. bei Parodos g. pakeisti tuneliu, kuris turėtų Vytauto pr. sujungti su K.Petrausko gatve.

Taip pat buvo pristatyta Amalių pervažos panaikinimo galimybė bei dviejų lygių sankryža Taikos pr. ir Pramonės pr.
Diskusijos metu buvo nuspręsta, ateityje, ieškant naujų projektinių sprendimų, bendras jėgas sutelkti su UAB „COWI Lietuva“.

2010 kovo 4 d. Vilniaus Gedimino Technikos Universitete buvo pristatyta metropoliteno įrengimo Vilniuje galimybės ir planai. Pranešimus 4 kurso geotechnikos katedros studentams padarė „Metro sąjūdžio“ valdybos narys J. Zykus ir VšĮ "Vilniaus metro" direktorius R. Pūkelis. Aktyviausiems buvo pasiūlyta prisidėti prie metropoliteno idėjos Vilniuje įgyvendinimo ir gilinti savo žinias šioje srityje.

Varšuvos centre pastatytame tunelyje bėgių klojėjai paklojo bėgius aukščiau, nepasitarę su tunelio statytojais, todėl tunelis tapo per žemas. Traukiniai netelpa - nustatė kelininkų darbą priimantys ekspertai.

Tai jau ne pirma Lenkijos kelininkų nesėkmė. Neseniai per žemas tunelis buvo pastatytas automobiliams. Jis netiko numatytam krovininio transporto eismui.

Pernai iš dviejų taškų pagal savo turimus planus pradėjusios tiesti kelią dvi komandos prasilenkė ir klaidą pastebėjo, kuomet apylanka jau turėjo siekti 10 kilometrų.

Šiuo atveju labai tinka lietuvių liaudies patarlė: "devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk".

Žiemiškos oro sąlygos ir kelininkų bei savivaldybių neūkiškumas paralyžiuoja eismą keliuose. Automobilių spūstys tampa neišvengiamos ne tik piko valandomis, bet ir vos subjurus orams. Tai verčia dar kartą susimąstyti apie Metropoliteno būtinumą sostinėje kaip saugią, patikimą, jokių oro sąlygų neįtakojamą susisiekimo priemonę.

Apie prastas oro sąlygas ir pasekmes keliuose skaitykite portale DELFI

2010 m. sausio 25 d. DELFI žiniose aprašytą Šiaulių miesto senojo viaduko (Tilžės g.) problemą, atsiradusią dėl didelio šalčio VšĮ „Vilniaus metro“ komanda siūlo spręsti iš esmės ir visiems laikams; t.y. įgyvendinti pietinio aplinkkelio įrengimo projektą, kuris numatytas 2008 metais parengtame Šiaulių miesto bendrajame plane iki 2015 metų. Tokiu būdu sunkiojo transporto srautas būtų nuimtas nuo miesto centro. Taip pat nusiimtų didžioji transporto srauto dalis nuo minimo problematiško viaduko. Juolab, kad projektą galima įgyvendinti ne iš mokesčių mokėtojų pinigų, o iš ES infrastruktūros vystymo lėšų. Miestiečiams nekainuotų nuolatinis ir ko gero atsibodęs, esamo viaduko remontas. Nepraeitų nei pora metų ir miestiečiai galėtų atsikvėpti nuo didelių transporto srautų.

Nuo š.m. gruodžio mėnesio mūsų svetainę papildysime naujomis rubrikomis: "Eismo problemos ir jų sprendimo būdai" bei "VPP - viešo ir privataus sektorių partnerystė". Kviečiame aktyviai dalyvauti, reikšti savo mintis, pasiūlymus, komentarus.

Vilniaus Merui                                                            2009-10-27 Nr. 46


Jūsų pasisakyme per Žinių radiją (10.22) buvo paliestos viešojo susisiekimo problemos Vilniaus mieste.

Jūs pabrėžėte, kad, pirmoje eilėje būtina išnaudoti dabar esamo viešojo transporto galimybes (viešojo ir privataus autobusų tvarkaraščių sureguliavimas, “gudručių” sankryžose sutramdymas, glaudesnis troleibusų ir autobusų parkų bendradarbiavimas). Su šiuo teiginiu pilnai sutinkame, tačiau radikaliai viešojo susisiekimo problemų esamos transporto sistemos neišspręs.

Šių metų spalio 22 d., reaguodami į Mero pasisakymą, kreipėmės į Vilniaus Merą su pasiūlymu detaliai supažindinti jį su metropoliteno galimybėmis. P.S. Plačiajai visuomenei primename, kad metro keleivių pervežimo savikaina yra 3-5 kartus mažesnė nei tramvajaus ar autobuso, todėl esant vieningam bilietui, gauto pelno užtenka investicijoms padengti, o metropoliteno įrengimas dėl gaunamo didesnio pelno atsipirktų per 25 metus (žr. lentelė: Metro trasos Pilaitė-Baltasis tiltas atsiperkamumo skaičiavimas)

Paprastai investiciniai bankai (pvz. EIB-Europos investicinis bankas) noriai tokius projektus finansuoja ir būna akcininku. Toks finansavimo būdas minimas ir Scott Wilson Railways ataskaitoje.

Į 2009.10.15 “Delfi“ konferencijos tema: „Vilniaus dešiniojo Neries kranto plėtra – kokia dabartis ir ateitis?“ metu pateiktą klausimą: “Jūsų nuomonė apie metro statybą Vilniuje?“, vyr. architektas Linas Naujokaitis atsakė: “čia eina kalba apie miesto viešojo transporto sistemą, kurią verkiant reikia sutvarkyti. Atsakymą, kokią transporto priemonę mums pasirinkti, prieš 8 metus buvo įvardinta modernus lengvas tramvajus. O kad reikalingas metro, tai reikia įrodyti mokslinėmis studijomis, o ne kalbomis. Tos studijos ir įrodys, kokia transporto priemonė bus pasirinkta. Pradėjus spekuliacines kalbas apie metro, buvo sustabdytas pradėtas įgyvendinti modernaus tramvajaus projektas, ir miestas yra nublokštas 10-mečiu atgal”.

Kauno miesto savivaldybė atsiliepė į VšĮ “Vilniaus metro” ir UAB “Metroprojektas” pasiūlymą PPP principu statyti tunelį, jungiantį Birštono ir Jonavos gatves ir pakvietė padaryti šio projekto pristatymą Kauno miesto savivaldybės kolegijai.

Ūkio ministerija                                                               2009-09-29 Nr. 44
Ministrui D. Kreiviui
Kopija:
Susisiekimo ministerija. Viceministrui R. Vaštakui.
Vilniaus savivaldybė. Mero pavaduotojui R. Adomavičiui.

II-ojo Vilniaus metro mini maratono nugalėtojai

Pirmąją vieta vyrų kategorijoje užėmė PETRAS PRANCKŪNAS distanciją įveikęs per 10 min. 57 sek.

Rugsėjo 26 dieną Vilniaus metropoliteno idėjos entuziastai bėgo mini maratoną trasa ties pirmąja numatyta Vilniaus metro trasa - nuo Spaudos rūmų iki Baltojo tilto. Šiemet gausesnis nei pernai dalyvių skaičius varžėsi 4,2 km. ilgio distancijoje, taip garsindami metro idėją Vilniuje.

Visi bėgimo rezultatai

Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas V. Daukas rašte Vilniaus savivaldybės mero pavaduotojui R. Adomavičiui patikslino, ką turi padaryti Savivaldybė, kad būtų sprendžiamas metropoliteno įrengimo Galimybių studijos parengimo finansavimas.

Šiam tikslui Ispanijos firmos siūlo pasinaudoti Ispanijos vyriausybės teikiama analogiškiems projektams parama, kuri kasmet siekia virš 80 milijonų eurų. Toks atvejis jau buvo ir Lietuvoje – Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijai finansuoti Ispanijos pramonės, turizmo ir prekybos ministerija skyrė 255 291 eurų negrąžinamą paramą.

Šių metų rugpjūčio 27-28 dienomis Lietuvos Statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys Vilniuje priėmė Latvijos ir Estijos kolegas. Rugpjūčio 27 dieną VšĮ „Vilniaus metro“ būstinėje įvyko bendras visų trijų šalių Statybos inžinierių sąjungų vadovybių posėdis. Jo metu pasikeista nuomonėmis apie darbus ekonominės krizės laikotarpiu, aptarti ir suderinti ateities planai bei darbai.

Atidarytas 1935 metais, besitęsiantis 292 kilometrus ir turintis dvylika linijų, beveik po visa Rusijos sostine veikia Maskvos metropolitenas. Visame pasaulyje žinomas savo socialistinio realizmo stočių apipavidalinimu, šiandien tai kone atskiras požeminis miestas. Čia galima greitai keliauti, pavalgyti, susitikti pažįstamus ir susipažinti su naujais žmonėmis, nusipirkti įvairiausių dalykų ar tiesiog pasigrožėti.

Visas straipsnis delfi.lt