Jos organizatorės – Europos komisija (EK), Europos geležinkelių transporto įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendrija (CER), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Šių metų lapkričio 14 dieną Seime vykusio Naujų transporto rūšių diegimo specialiojo plano koncepcijų svarstymo metu buvo pateikta keletas susisiekimo problemų Vilniaus mieste sprendimo būdų.

Š. m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vyko miesto Tarybos posėdis, kurio metu kaip papildomas klausimas buvo įtrauktas dėl pritarimo projekto „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimas“ konceptualiajai daliai. Posėdžiui pirmininkavęs miesto meras Artūras Zuokas informavo, jog šis projektas bus detaliai pristatytas ir aptartas per išvažiuojamąjį Vilniaus miesto tarybos posėdį lapkričio 5 d. Trakuose. Komitetų nariai aktyviai tam pritarė.

2011 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje vykusio viešo susirinkimo, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcijos ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaitos (SPAV)

APIBENDRINIMAS

š.m. spalio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko viešas susirinkimas, kuriame visuomenei buvo pristatyta naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano koncepcija ir strateginio pasekmių vertinimo aplinkai ataskaita (SPAV).

Ūkio subjektų grupės parengta „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcija, kurią pristatė VGTU Teritorijų planavimo mokslo instituto (TPMI) direktorė, profesorė Marija Burinskienė, nepateisino Tarybos salėje susirinkusių Seimo, Vilniaus miesto tarybos atstovų, Vilniaus gyventojų, mokslininkų bei susisiekimo problemomis besidominčių tos srities specialistų lūkesčių.

2010 m. vasara traukiniu Vilnius–Minskas buvo pervežta 21,5 tūkst. keleivių, o per šią vasarą šis skaičius išaugo kone dvigubai – iki 40,9 tūkst.

Keleiviai mieliau renkasi traukinį, nes nuo birželio 1 d. kelionės laikas tarp Vilniaus ir Minsko buvo sutrumpintas nuo 3 val. 51 min. iki 3 val. Toks rezultatas pasiektas dėka glaudaus Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelių bendradarbiavimo.

Ateityje kelionės laikas turėtų sutrumpėti dar labiau. Abi šalys derina veiksmus organizaciniams ir techniniams klausimas išspręsti.

PLANAVIMO PAGRINDAS: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 1-705 „Dėl naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano rengimo.

Iš vasaros atostogų grįžę LŽS Vilniaus skyriaus nariai rugsėjo 7 d. rinkosi į tradicinį pokalbių klubo susitikimą A.Mickevičiaus muziejuje. Šįkart klubo svečiai Vilniaus savivaldybės darbuotojai ir VGTU mokslininkai bei visuomeninio „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas J.Zykus diskutavo, kokios rūšies naujo visuomeninio transporto reikia Lietuvos sostinei? Žurnalistai svečius apipylė klausimais. Kokį alternatyvų transportą miestui siūlo mokslininkai? Ar visuomenės balsas bus išgirstas sprendžiant Vilniaus transporto problemas?

Puiku, kad pagaliau žiniasklaida paakino valdžią dėl vieno iš XXI amžiuje egzistuojančio fakto : susisiekimo kanalizacijos vamzdžiu. Faktas, kad viena miesto seniūnija su kita jau 50 metų susisiekia visai kitoms reikmėms skirta komunikacija, gali būti unikali ne tik Europoje ir šiame internetinės sklaidos amžiuje mes tikriausiai išgarsėsime. Pasauliui tik bus mįslė, kaip krepšinio šalies gigantai pralenda pro 140 cm kanalizacijos vamzdį.


Visas straipsnis:
Prezidentė tikisi, jog Artūras Zuokas ras būdą, kaip išvengti kelių vaikų Vilniuje ėjimo į mokyklą pavojingu tuneliu

Šiandien Reikjavike prasidėjo kasmetinis Šiaurės ir Baltijos šalių transporto ministrų susitikimas, kurio metu bus aptariamos aviacijai aktualios vulkaninių dulkių debesies sukeliamos problemos, diskutuojama apie aplinkai draugiško transporto plėtrą.

Lietuvos susisiekimo viceministras Arūnas Štaras susitikime dalyvaujantiems Šiaurės ir Baltijos šalių transporto sektoriaus vadovams pristatys aktualiausius Lietuvos transporto sistemos plėtros aspektus ir prioritetus, įgyvendinamus projektus bei pasiekimus, gerinant saugų eismą šalies keliuose.

Plėtojant vieną pagrindinių susitikimo temų – ekologiško transporto plėtrą – susisiekimo viceministras A. Štaras pristatys Lietuvos poziciją vystant bendrą ekologiško, aplinkai draugiško transporto sistemą.

Kai visa Lietuva ir pasaulis švęs mokslo šventę, Lietuvos sostinės Zuikių gatvės gyventojai mokyklas pasieks tik lietaus kanalizacijos vamzdžiu, vedančiu po 1951-ais metais supiltu geležinkelio pylimu.

Prieš 50 metų šiuo vamzdžiu į mokyklas ėję mokinukai jau beveik pensininkai, o valdžia šios problemos nė neketina spręsti.

„Mums miestą pasiekti yra trys būdai – kanalizacijos vamzdžiu, bėgiais, arba automobiliu darant 15-os kilometrų lankstą.

Pirmadienį viešojo transporto entuziastų kuriama Marsrutai.lt svetainė lankytojams pristatė naują funkciją – galimybę naudotis elektroninės švieslentės privalumais internetu.

Nauja paslauga leidžia keliais klavišų paspaudimais sužinoti visų maršrutų, važiuojančių pro pasirinktą stotelę, laikus vienoje vietoje, viename langelyje – visai kaip skandalų apipintose elektroninėse švieslentėse, sumontuotose kai kuriuose stotelėse. Didžiausias šių švieslenčių privalumas tas, kad nuolat galima stebėti transporto atvykimą realiu laiku, nes ne paslaptis, jog autobuso ar troleibuso atvykimo į stotelę laikas dažnai neatitinka numatyto grafiko.

Technologijos veikimas grįstas transporto priemonėse sumontuotų GPS siųstuvų kas tam tikrą laiką siunčiamais signalais apie buvimo vietą į serverius, iš kurių informacija pasiekia stotelėse kabančias švieslentes.

Kadaise eskaluota idėja apie galimybę Vilniuje keliauti oro gondolomis, panašu, kad gali tapti realybe Rumunijos sostinėje Bukarešte. Ši skurdžiausia Europos Sąjungos valstybė ir ankščiau nevengė užsiimti ambicingais sostinės viešojo transporto vystymo projektais.

Oro gondolų projektas numato 10 km ilgio liniją, kuri turėtų šešias stoteles. Aukščiausiame taške trasa pakiltų į 85 m aukštį virš žemės, o vidutinis aukštis būtų 30 m. Įveikti visai linijai prireiktų apie pusvalandžio. Miestiečiai ir miesto svečiai per gondolos langus išvystų šešių vandens telkinių – Dpbresti, Fundeni, Plumbuita, Floreasca, Herastrau ežerų ir Colentina upės – panoraminį vaizdą ir dešimtis turistų pamėgtų vietų, tokių kaip Pasarea Lebada Pantelimon, Cernica vienuolyną, Ghika koplyčią, Plumbuita parką ir kt.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, administracijos direktorius Valdas Klimantavičius ir savivaldybės departamentų vadovai verslo pusryčiuose su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atstovais aptarė savivaldybės prioritetus, miesto plėtros planus ir investicijų skatinimo gaires artimiausiems ketveriems metams.Pasak A. Zuoko, daug dėmesio bus skiriama ir miesto viešojo transporto sistemai, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui, tarptautinio susisiekimo su Vilniumi gerinimui.

Plačiau:
Savivaldybė taps pagalbininke norintiems investuoti ir kurti darbo vietas Vilniuje

Š.m. gegužės 26 d. įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“. Konferencijos metu susipažinta su Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Transportas 2050“ numatytomis nuostatomis miesto transporto vystymui bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis, modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Gegužės 26 d. įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“. Konferencijos metu aptarta Europos Komisijos nauja miesto transporto politika bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Gegužės 15 d., Tarptautinę šeimos dieną, piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ sostinėje organizavo solidarumo bėgimą „Už pažangų miesto transportą – metropoliteną”. Įvairaus amžiaus vilniečiai bėgo planuojama pirmąja metro linijos – Spaudos rūmai–Baltasis tiltas (šiuo metu esantis Metro stoties informacinis centras) – trasa.

Solidarumo bėgimo nugalėtojų medaliai buvo įteikti vaikams iki 7 m. amžiaus, taip pat buvo skirta po tris prizines vietas dalyviams trijose amžiaus grupėse: 7-16 m., 16-50 m. ir nuo 50 m. Solidarumo prizais buvo pažymėti ir jauniausias, ir vyriausias bėgimo dalyvis.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kreipėsi į Lietuvos savivaldybes su pasiūlymu aktyviau plėtoti susisiekimą dviračiais, kurti šiam transportui reikalingą infrastruktūrą ir tam panaudoti Europos Sąjungos paramą.

„Savivaldybes informavome, kad ministerija nagrinėja galimybę finansuoti dviračių transporto infrastruktūros plėtros projektus iš 2014-2020 m ES struktūrinių fondų paramos, tačiau dalį finansinės paramos savivaldybės galėtų gauti jau dabar, - pažymėjo ministras Eligijus Masiulis.

2011 m. kovo 28 d. Europos Komisija priėmė išsamią konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategiją („Transportas 2050″), kurią įgyvendinus padidės judumas, transportui svarbiuose sektoriuose bus pašalintos didžiausios kliūtys, bus paskatintas ekonomikos ir užimtumo augimas. Belieka tikėtis, kad jei Europa planuoja 40 metų į priekį, tai mes taip pat sugebėsime deramai įvertinti šiandieninę viešojo transporto situaciją ir jos perspektyvas 30-iai metų į priekį. Lietuvoje šiuo metu ruošiamas Specialusis planas, kuris apspręs viešojo transporto vystymo perspektyvas ir realizavimą iki 2040. Tai didžiulės reikšmės ir atsakomybės įvykis. “Metro sąjūdžio” aktyvas, savo gretose sutelkęs mokslininkus, politikus, specialistus bei visuomenės veikėjus, pasirengęs aktyviai įsijungti į svarstymą dėl naujų transporto rūšių, tame tarpe ir metropoliteno, Vilniaus mieste įdiegimo būtinumo ir naudingumo.

Daugiau “Transportas 2050”

Siekdama sumažinti oro taršą Europos sąjunga gali ryžtis uždrausti važinėti degalais varomais automobiliais visuose žemyno didmiesčiuose.

Europos komisijos parengtame plane, kuris paskelbtas pirmadienį, tokiomis priemonėmis per ateinančius 40 metų viliamasi sumažinti anglies dvideginio taršą 60 procentų.

Naudoti alternatyvias transporto priemones europiečius ketinama skatinti naujomis direktyvomis bei papildomais mokesčiais degalams.

Kontrolieriai ir revizoriai pradės tikrinti keleivius Rusijos sostinės viešajame transporte jau po kelių mėnesių. O turniketai, įmontuoti transporto priemonėse, bus išmontuoti, pranešė Maskvos mero pavaduotojas transporto plėtros ir kelių statybos klausimais Nikolajus Liamovas.

„Dabar Maskvoje nėra kontrolierių – revizorių, bet jau po kelių mėnesių jie pradės dirbti, ir mėgstantys važiuoti be bilieto keleiviai neišvengiamai susidurs su kontrolės darbuotojais“, – žadėjo vicemeras.

Š.m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ organizavo apskrito stalo diskusiją dėl viešojo transporto modernizavimo ir metropoliteno, kaip vienos iš galimybių, diegimo Vilniaus mieste.

A.Zuoko apibūdinimas, kad visuomeninio transporto sistema turi būti efektyvi, patraukli ir konkuruotų su privačiu lengvuoju transportu rodo, kad tokias savybes turi tik Metro.

Plačiau:
A.Zuokas: reikėtų atpiginti visuomeninio transporto bilietų kainas

Šiandien, vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ organizavo apskrito stalo diskusiją dėl viešojo transporto modernizavimo ir metropoliteno, kaip vienos iš galimybių, diegimo Vilniaus mieste. Diskusijoje dalyvavo savivaldos atstovai, politikai, NT, susisiekimo ekspertai ir specialistai, asociacijų nariai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Diskusijos dalyviai nutarė inicijuoti nacionalinį susitarimą, kuris būtų pasirašytas didžiųjų Lietuvos tradicinių partijų dėl metropoliteno diegimo Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Remiantis pardavimo duomenimis, Rygos viešojo transporto keleiviai labiausiai naudojosi terminuotu 20-ies kelionių bilietu, praneša bendrovė „Rīgas satiksme".

20-ies kelionių bilietai 2010-aisiais metais buvo populiariausi Rygos viešajame transporte. Šio tipo bilietas praėjusiais metais komposteriu fiksuotas (žymėtas) net 23 806 509 kartus, o tai reiškia, kad 18 proc. visų Rygos viešojo transporto keleivių pasirinko būtent šios rūšies bilietą.