Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

KREIPIMASIS
DĖL VILNIAUS m. STRATEGINIO PLANO


Kviečiame Konservatorių frakcijos narius išreikšti aiškią poziciją Metro įrengimo Vilniaus mieste klausimu (kaip tai numatyta ir Jūsų programoje) ir, svarstant Tarybos komitetuose Vilniaus miesto Strateginį planą 2010-2020 metams, siūlyti įtraukti į jį metropoliteno statybą.

Asociacija "Metro sąjūdis" ir VšĮ "Vilniaus metro" pateikė pasiūlymą Vilniaus miesto mero pavaduotojui R. Adomavičiui ir UAB "SAVVIN" direktoriui A. Saročkai ruošiamo Vilniaus miesto 2010-2020 metų strateginio plano 3.3.3 uždavinio "Modernizuoti visuomeninį transportą bei gerinti jo teikiamas paslaugas" įvykdymui įtraukti punktą "3.3.3.1 Suplanuoti ir pradėti statyti Vilniaus mieste metropoliteno sistemą.", o, jį detalizuojant, – „Paruošti būtinus planavimo dokumentus ir pradėti statyti metropoliteno liniją Pilaitė – Centras.“

Vilniaus miesto savivaldybėje 2010-07-15 įvyko Vilniaus viešojo transporto sistemos plėtros darbo grupės su Vilniaus miesto strateginio plano rengėjais posėdis.

Birželio 12 d. „Nacionalinė idėjų diena: Lietuva 2030“ visoje Lietuvoje sukvietė žmones pasidalinti savo idėjomis ir mintimis apie tai, kokią norėtume matyti savo Lietuvą ir savo miestą 2030-taisiais metais. Diskusijų metu galėjome ne tik išsakyti savo mintis, pareikšti savo siūlymus aktualiomis temomis, bet ir rasti bendraminčių bei bendruomeniškų bičiulių.









Visas idėjas galite rasti čia: Idėjų diena 2010

Kalbėdami apie miestus, kurie jau gali didžiuotis, turėdami savo metropoliteną, Lenkijos sostinę Varšuvą išskiriame, kaip rekordininkę – ilgiausiai rengusią savo požeminio viešojo transporto sistemą. Pirmosios užuominos apie Varšuvos metropoliteną siekia dar Pirmojo pasaulinio karo pabaigą - 1918 metus, kuomet Lenkijos valdžia pradėjo spręsti sostinės centre iškilusias transporto problemas. Tuometinė šalies valdžia požeminį geležinkelį matė, kaip vienintelį šios problemos sprendimą ir pradėjo planuoti statybas, kurios turėjo prasidėti jau artimiausiu dešimtmečiu. Planus teko užmiršti, kai prasidėjus Didžiajai depresijai, Lenkijos pramonės produkcijos lygis perpus sumažėjo.

Maskvos valdžia nutarė atidėti Dostojevskio metro stoties atidarymą. Mat baiminamasi, kad stotis su vaizdais iš garsiausių rašytojo kūrinių gali virsi „savižudžių meka“.

Nauja stotis yra išpuošta juodos ir baltos spalvos marmuro mozaikomis, vaizduojančiomis scenas iš garsiausių Fiodoro Dostojevskio romanų - „Nusikaltimas ir bausmė“, „Demonai“, „Broliai Karamazovai“, „Idiotas“. Skverbęsis giliai į žmogaus prigimtį rašytojas savo kūryboje dažnai vaizduodavo tamsiausias žmogaus savybes, tad ir metro stotyje beveik visos scenos yra susijusios su mirtimi, žmogžudyste ir savižudybe.

LR Susisiekimo ministerija                                                 2010-04-08 Nr. 65
Susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui


DĖL DARBO GRUPĖS


Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ sistemingai analizuoja susisiekimo būklę ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje Respublikoje. Atlikta analizė bei eilė įvykusių pasitarimų ir konferencijų rodo, kad, vystant Lietuvos ūkį, yra pažeisti darnios plėtros principai.

Milijardai keliams ir geležinkeliams, tačiau ši industrija tarnauja kroviniui, o ne žmogui. Tuo dar kartą įsitikino Lentvario gyventojai, kurių namus jau antrą šimtmetį drebina traukiniai. Vis greitesni ir didesni. Rekonstravus geležinkelio ruožą tarp Vilniaus ir Kauno, ketinama juo paleisti traukinius, lekiančius 160 kilometrų per valandą greičiu. Milijardinės vertės investiciniame projekte numatytos saugios perėjos per geležinkelį gyvūnams – net pelėms ir varlėms, o žmonėms – nesuprojektuota. Nors kitos tokios progos – milijardo iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo daugiau nebus. Kaip gyvena žmonės, tapę geležinkelio įkaitais, namuose, kur neįmanoma užmigti, o vibracijos pasekmes patiria net vaikai, apie tai Rūtos Sinkevičienės parengtas siužetas.

Metro darbo grupė, išklausiusi konferencijos „Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės“, vykusios 2010 m. kovo 25 – 26 d. Vilniuje, pranešimus, diskusijas bei išanalizavusi Helsinkio, Oslo, Stokholmo, Rennes, Niurnbergo, Bilbao ir kitų Vilniaus dydžio miestų patirtį, konstatuoja, kad susisiekimo sistemos konkurencingumą lemia greitis, komfortas, saugumas, ekonominis efektyvumas bei šios sistemos suderinamumas su kitomis susisiekimo sistemomis, o ne jos įrengimo kaina. Tokią sistemą galima įrengti tik kitoje erdvėje nei jau egzistuojančios susisiekimo sistemos.

Šių metų kovo 25–26 dienomis Vilniaus miesto savivaldybėje vyko tarptautinė konferencija–kūrybinės dirbtuvės „Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės“. Konferencijos tikslas – surengus transporto, planavimo, projektavimo specialistų darbinį susitikimą, atsižvelgiant į miesto ypatumus, pasiūlyti optimaliausius galimus Vilniaus viešojo transporto ateities sprendimus.

Europinės vėžės geležinkelio projektas „Rail Baltica“ pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tokį sprendimą Susisiekimo ministerijos siūlymu šiandien priėmė Vyriausybė.

„Rail Baltica“ – vienas iš prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų. Lietuvos ekonomikai jis svarbus kaip galimybė pagerinti šalies transporto paslaugų kokybę, pritraukti daugiau krovinių, stiprinti tranzito galimybes ir tarptautinį konkurencingumą“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

2010-03-03 Kaune vyko LSTP (Lietuvos statybos technologinės platformos) posėdis, kurio metu KTU doc. dr. Ž.Rudžionis padarė pranešimą apie tai, kaip buvo statomas ir renovuojamas geležinkelio tunelis Kaune. Posėdyje dalyvavo Kauno miesto administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.

UAB „Metroprojektas“ direktorius Vytautas Bajoras pristatė projektinius pasiūlymus kaip įrengti tunelį iš Gimnazijos g. į Jonavos g. bei Parodos g. pakeisti tuneliu, kuris turėtų Vytauto pr. sujungti su K.Petrausko gatve.

Taip pat buvo pristatyta Amalių pervažos panaikinimo galimybė bei dviejų lygių sankryža Taikos pr. ir Pramonės pr.
Diskusijos metu buvo nuspręsta, ateityje, ieškant naujų projektinių sprendimų, bendras jėgas sutelkti su UAB „COWI Lietuva“.

2010 kovo 4 d. Vilniaus Gedimino Technikos Universitete buvo pristatyta metropoliteno įrengimo Vilniuje galimybės ir planai. Pranešimus 4 kurso geotechnikos katedros studentams padarė „Metro sąjūdžio“ valdybos narys J. Zykus ir VšĮ "Vilniaus metro" direktorius R. Pūkelis. Aktyviausiems buvo pasiūlyta prisidėti prie metropoliteno idėjos Vilniuje įgyvendinimo ir gilinti savo žinias šioje srityje.

Varšuvos centre pastatytame tunelyje bėgių klojėjai paklojo bėgius aukščiau, nepasitarę su tunelio statytojais, todėl tunelis tapo per žemas. Traukiniai netelpa - nustatė kelininkų darbą priimantys ekspertai.

Tai jau ne pirma Lenkijos kelininkų nesėkmė. Neseniai per žemas tunelis buvo pastatytas automobiliams. Jis netiko numatytam krovininio transporto eismui.

Pernai iš dviejų taškų pagal savo turimus planus pradėjusios tiesti kelią dvi komandos prasilenkė ir klaidą pastebėjo, kuomet apylanka jau turėjo siekti 10 kilometrų.

Šiuo atveju labai tinka lietuvių liaudies patarlė: "devynis kartus pamatuok, dešimtą pjauk".

Žiemiškos oro sąlygos ir kelininkų bei savivaldybių neūkiškumas paralyžiuoja eismą keliuose. Automobilių spūstys tampa neišvengiamos ne tik piko valandomis, bet ir vos subjurus orams. Tai verčia dar kartą susimąstyti apie Metropoliteno būtinumą sostinėje kaip saugią, patikimą, jokių oro sąlygų neįtakojamą susisiekimo priemonę.

Apie prastas oro sąlygas ir pasekmes keliuose skaitykite portale DELFI