Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Naujienos

Vilniaus Merui                                                            2009-10-27 Nr. 46


Jūsų pasisakyme per Žinių radiją (10.22) buvo paliestos viešojo susisiekimo problemos Vilniaus mieste.

Jūs pabrėžėte, kad, pirmoje eilėje būtina išnaudoti dabar esamo viešojo transporto galimybes (viešojo ir privataus autobusų tvarkaraščių sureguliavimas, “gudručių” sankryžose sutramdymas, glaudesnis troleibusų ir autobusų parkų bendradarbiavimas). Su šiuo teiginiu pilnai sutinkame, tačiau radikaliai viešojo susisiekimo problemų esamos transporto sistemos neišspręs.


Šių metų spalio 22 d., reaguodami į Mero pasisakymą, kreipėmės į Vilniaus Merą su pasiūlymu detaliai supažindinti jį su metropoliteno galimybėmis. P.S. Plačiajai visuomenei primename, kad metro keleivių pervežimo savikaina yra 3-5 kartus mažesnė nei tramvajaus ar autobuso, todėl esant vieningam bilietui, gauto pelno užtenka investicijoms padengti, o metropoliteno įrengimas dėl gaunamo didesnio pelno atsipirktų per 25 metus (žr. lentelė: Metro trasos Pilaitė-Baltasis tiltas atsiperkamumo skaičiavimas)

Paprastai investiciniai bankai (pvz. EIB-Europos investicinis bankas) noriai tokius projektus finansuoja ir būna akcininku. Toks finansavimo būdas minimas ir Scott Wilson Railways ataskaitoje.

Kreipimosi raštas į Vilniaus Merą.


Į 2009.10.15 “Delfi“ konferencijos tema: „Vilniaus dešiniojo Neries kranto plėtra – kokia dabartis ir ateitis?“ metu pateiktą klausimą: “Jūsų nuomonė apie metro statybą Vilniuje?“, vyr. architektas Linas Naujokaitis atsakė: “čia eina kalba apie miesto viešojo transporto sistemą, kurią verkiant reikia sutvarkyti. Atsakymą, kokią transporto priemonę mums pasirinkti, prieš 8 metus buvo įvardinta modernus lengvas tramvajus. O kad reikalingas metro, tai reikia įrodyti mokslinėmis studijomis, o ne kalbomis. Tos studijos ir įrodys, kokia transporto priemonė bus pasirinkta. Pradėjus spekuliacines kalbas apie metro, buvo sustabdytas pradėtas įgyvendinti modernaus tramvajaus projektas, ir miestas yra nublokštas 10-mečiu atgal”.

Kauno miesto savivaldybė atsiliepė į VšĮ “Vilniaus metro” ir UAB “Metroprojektas” pasiūlymą PPP principu statyti tunelį, jungiantį Birštono ir Jonavos gatves ir pakvietė padaryti šio projekto pristatymą Kauno miesto savivaldybės kolegijai.

Ūkio ministerija                                                               2009-09-29 Nr. 44
Ministrui D. Kreiviui
Kopija:
Susisiekimo ministerija. Viceministrui R. Vaštakui.
Vilniaus savivaldybė. Mero pavaduotojui R. Adomavičiui.


II-ojo Vilniaus metro mini maratono nugalėtojai


Pirmąją vieta vyrų kategorijoje užėmė PETRAS PRANCKŪNAS distanciją įveikęs per 10 min. 57 sek.


Rugsėjo 26 dieną Vilniaus metropoliteno idėjos entuziastai bėgo mini maratoną trasa ties pirmąja numatyta Vilniaus metro trasa - nuo Spaudos rūmų iki Baltojo tilto. Šiemet gausesnis nei pernai dalyvių skaičius varžėsi 4,2 km. ilgio distancijoje, taip garsindami metro idėją Vilniuje.

Visi bėgimo rezultatai

Asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas V. Daukas rašte Vilniaus savivaldybės mero pavaduotojui R. Adomavičiui patikslino, ką turi padaryti Savivaldybė, kad būtų sprendžiamas metropoliteno įrengimo Galimybių studijos parengimo finansavimas.

Šiam tikslui Ispanijos firmos siūlo pasinaudoti Ispanijos vyriausybės teikiama analogiškiems projektams parama, kuri kasmet siekia virš 80 milijonų eurų. Toks atvejis jau buvo ir Lietuvoje – Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijai finansuoti Ispanijos pramonės, turizmo ir prekybos ministerija skyrė 255 291 eurų negrąžinamą paramą.

Šių metų rugpjūčio 27-28 dienomis Lietuvos Statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys Vilniuje priėmė Latvijos ir Estijos kolegas. Rugpjūčio 27 dieną VšĮ „Vilniaus metro“ būstinėje įvyko bendras visų trijų šalių Statybos inžinierių sąjungų vadovybių posėdis. Jo metu pasikeista nuomonėmis apie darbus ekonominės krizės laikotarpiu, aptarti ir suderinti ateities planai bei darbai.