Š.m. gegužės 26 d. įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės viešojo transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“. Konferencijos metu susipažinta su Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Transportas 2050“ numatytomis nuostatomis miesto transporto vystymui bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis, modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Gegužės 26 d. įvyko piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“, Tarptautinės transporto asociacijos (UITP) ir Vilniaus miesto savivaldybės organizuota tarptautinė konferencija „Mažesnių miestų metropolitenai: jų atsiradimo priežastys ir teikiama nauda“. Konferencijos metu aptarta Europos Komisijos nauja miesto transporto politika bei nagrinėta užsienio valstybių patirtis modernizuojant viešojo transporto sistemą, diegiant metropoliteną.

Gegužės 15 d., Tarptautinę šeimos dieną, piliečių asociacija „Metro sąjūdis“ sostinėje organizavo solidarumo bėgimą „Už pažangų miesto transportą – metropoliteną”. Įvairaus amžiaus vilniečiai bėgo planuojama pirmąja metro linijos – Spaudos rūmai–Baltasis tiltas (šiuo metu esantis Metro stoties informacinis centras) – trasa.

Solidarumo bėgimo nugalėtojų medaliai buvo įteikti vaikams iki 7 m. amžiaus, taip pat buvo skirta po tris prizines vietas dalyviams trijose amžiaus grupėse: 7-16 m., 16-50 m. ir nuo 50 m. Solidarumo prizais buvo pažymėti ir jauniausias, ir vyriausias bėgimo dalyvis.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kreipėsi į Lietuvos savivaldybes su pasiūlymu aktyviau plėtoti susisiekimą dviračiais, kurti šiam transportui reikalingą infrastruktūrą ir tam panaudoti Europos Sąjungos paramą.

„Savivaldybes informavome, kad ministerija nagrinėja galimybę finansuoti dviračių transporto infrastruktūros plėtros projektus iš 2014-2020 m ES struktūrinių fondų paramos, tačiau dalį finansinės paramos savivaldybės galėtų gauti jau dabar, - pažymėjo ministras Eligijus Masiulis.

2011 m. kovo 28 d. Europos Komisija priėmė išsamią konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategiją („Transportas 2050″), kurią įgyvendinus padidės judumas, transportui svarbiuose sektoriuose bus pašalintos didžiausios kliūtys, bus paskatintas ekonomikos ir užimtumo augimas. Belieka tikėtis, kad jei Europa planuoja 40 metų į priekį, tai mes taip pat sugebėsime deramai įvertinti šiandieninę viešojo transporto situaciją ir jos perspektyvas 30-iai metų į priekį. Lietuvoje šiuo metu ruošiamas Specialusis planas, kuris apspręs viešojo transporto vystymo perspektyvas ir realizavimą iki 2040. Tai didžiulės reikšmės ir atsakomybės įvykis. “Metro sąjūdžio” aktyvas, savo gretose sutelkęs mokslininkus, politikus, specialistus bei visuomenės veikėjus, pasirengęs aktyviai įsijungti į svarstymą dėl naujų transporto rūšių, tame tarpe ir metropoliteno, Vilniaus mieste įdiegimo būtinumo ir naudingumo.

Daugiau “Transportas 2050”

Siekdama sumažinti oro taršą Europos sąjunga gali ryžtis uždrausti važinėti degalais varomais automobiliais visuose žemyno didmiesčiuose.

Europos komisijos parengtame plane, kuris paskelbtas pirmadienį, tokiomis priemonėmis per ateinančius 40 metų viliamasi sumažinti anglies dvideginio taršą 60 procentų.

Naudoti alternatyvias transporto priemones europiečius ketinama skatinti naujomis direktyvomis bei papildomais mokesčiais degalams.

Kontrolieriai ir revizoriai pradės tikrinti keleivius Rusijos sostinės viešajame transporte jau po kelių mėnesių. O turniketai, įmontuoti transporto priemonėse, bus išmontuoti, pranešė Maskvos mero pavaduotojas transporto plėtros ir kelių statybos klausimais Nikolajus Liamovas.

„Dabar Maskvoje nėra kontrolierių – revizorių, bet jau po kelių mėnesių jie pradės dirbti, ir mėgstantys važiuoti be bilieto keleiviai neišvengiamai susidurs su kontrolės darbuotojais“, – žadėjo vicemeras.

Š.m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ organizavo apskrito stalo diskusiją dėl viešojo transporto modernizavimo ir metropoliteno, kaip vienos iš galimybių, diegimo Vilniaus mieste.

A.Zuoko apibūdinimas, kad visuomeninio transporto sistema turi būti efektyvi, patraukli ir konkuruotų su privačiu lengvuoju transportu rodo, kad tokias savybes turi tik Metro.

Plačiau:
A.Zuokas: reikėtų atpiginti visuomeninio transporto bilietų kainas

Šiandien, vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje „Metro sąjūdis“ organizavo apskrito stalo diskusiją dėl viešojo transporto modernizavimo ir metropoliteno, kaip vienos iš galimybių, diegimo Vilniaus mieste. Diskusijoje dalyvavo savivaldos atstovai, politikai, NT, susisiekimo ekspertai ir specialistai, asociacijų nariai, mokslininkai, visuomenės veikėjai. Diskusijos dalyviai nutarė inicijuoti nacionalinį susitarimą, kuris būtų pasirašytas didžiųjų Lietuvos tradicinių partijų dėl metropoliteno diegimo Vilniuje ir kreipimosi į Vyriausybę dėl jo įrengimo pripažinimo Valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Remiantis pardavimo duomenimis, Rygos viešojo transporto keleiviai labiausiai naudojosi terminuotu 20-ies kelionių bilietu, praneša bendrovė „Rīgas satiksme".

20-ies kelionių bilietai 2010-aisiais metais buvo populiariausi Rygos viešajame transporte. Šio tipo bilietas praėjusiais metais komposteriu fiksuotas (žymėtas) net 23 806 509 kartus, o tai reiškia, kad 18 proc. visų Rygos viešojo transporto keleivių pasirinko būtent šios rūšies bilietą.

Pirmadienį Ilinojaus valstijos Amerikoje gubernatorius Pat Quinnas pasirašė įstatymą, kuriuo visiems valstijoje gyvenantiems pasiturintiems senjorams bus panaikinta teisė naudotis tokių viešojo transporto operatorių, kaip Metra, Pace, the Chicago Transit Authority ir kitų, paslaugomis nemokamai.

„Susiekimo paslaugų“ buvo nuspręsta, jog nuo vasario 1 d. Vilniuje 15 troleibuso maršrutas yra panaikinamas. Vietoj jo jokių alternatyvų gyventojams neatsirado. Nuo šiol tiesioginio reiso, jungiančio Žemuosius Panerius su stotimi, nebėra. Tad, pavyzdžiui, Žemųjų Panerių gyventojams į stotį važiuoti tenka su persėdimu.

15 troleibuso maršruto uždarymo pagrindinė argumentacija, pasak „Susisiekimo paslaugų“, yra tai, jog maršrutas turi per mažą keleivių srautą ir dubliuoja kitų maršrutų trasas, tačiau tai nėra oficialus paaiškinimas. Iš esmės tai yra

Vilniaus dienos“ dienraštyje 2011 03 07 straipsnyje „Metro Vilniuje: šaukštai po pietų?“ SĮ „Vilniaus planas“ direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Pakalnio išsakytos abejonės dėl galimybės pritraukti 2007 – 2013 periodo ES finansavimą bėginio visuomeninio transporto plėtros Vilniaus mieste projektui nėra pagrįstos, nes yra reali tikimybė, kad eilė valstybės institucijų neįsisavins joms skirtų ES paramos lėšų pagal šiuo metu patvirtintus projektus ir Vyriausybei teks ieškoti „imlių“ sričių, kurios sugebės akumuliuoti minėtas lėšas. Taip vien tik Lietuvos automobilių kelių direkcija skaičiuoja galimybę papildomai įsisavinti nuo vieno iki dviejų mlrd. litų tokių lėšų. O kodėl viena iš tokių „imlių“ sričių negalėtų tapti bėginio visuomeninio transporto plėtros Vilniaus mieste projektas ? Tai būtų tikras proveržio projektas, parodantys, kad ši valdžia ne kalba, o dirba. Vilniaus miesto savivaldybė praktiškai išsakė savo valią. Belieka tik pabaigti Vilniaus miesto transporto sistemos plėtros specplaną ir jau nuo dabar pradėti rengtis PPP mechanizmo paleidimui.

Blogiausias laikas vairuoti - pirmadienio rytas. Kamščiuose įstrigusių automobilių virtinė vos juda. Briuselio gyventojams spūstyse tenka praleisti net 3 dienas per metus.

Europos Sąjungos (ES) sostinė Briuselis yra penktas labiausiai perkrautas Šiaurės Europos miestas - jame vairuotojai transporto kamščiuose praleidžia vidutiniškai 65 valandas per metus.

Tyrimas, pagrįstas GPS duomenimis, surinktais Beniliukso šalyse, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje 2009 metais, parodė, kad blogiausia visame regione vieta vairuoti - Olandijos Utrechto miestas.