Kaip išvengti kamščių? (apklausa)

Toks pat sveiku protu pagrįstas ir kitas tvirtinimas: nėra prasmės pusę Vilniaus boginti į centrą, versti stovėti transporto spūstyse ir tas spūstis formuoti, kad netrukus visi vėl grįžtų ten, iš kur išvažiavo, ir tęstų kelionę toliau – į Kauną, Šiaulius, Panevėžį, jūros link.

Tiems, kurie lieja ašaras dėl senosios stoties

Kas pastatyta – tegu stovi! Pasaulyje – šimtai miestų, kuriuose – ne vienas, o du ar keli stoties terminalai. Ir nieko – gyvena! Kodėl Vilnius negali turėti dviejų? Viena – private, ir kitą tegu stato privatus kapitalas. Ir tegu tada kovoja abi dėl vežėjų ir keleivių: tiek savo grožiu, tiek kelionių trukme, patogumais, kaina… Keleivis pasirinks, iš kur jam patogiau ir geriau pasiekti kelionės tikslą ir su kuriuo vežėju…

Kai visa Lietuva ir pasaulis švenčia mokslo ir žinių šventę, Lietuvos sostinės Zuikių gatvės gyventojai jau kelis dešimtmečius mokyklas ir darbovietes pasiekia vos metro skersmens lietaus kanalizacijos vamzdžiu, vedančiu po geležinkelio pylimu.

Tiesa, yra ir alternatyva drąsesniems – eiti per trijų kelių geležinkelį, kuriuo vyksta intensyvus traukinių eismas. Kad tai labai rizikinga, primena šalia bėgių pastatytas kryžius po traukiniui žuvusiai moteriai atminti. Partrenkta moteris mirė vietoje, o jos neštai vos poros metų anūkei lūžo stuburas. Vietinių teigimu, šioje vietoje per kelis dešimtmečius buvo suvažinėta apie 10 žmonių.

Antradienį, 2017 m. rugpjūčio 29 d., per TV3 vakaro žinias nuo 15:04 min. buvo parodytas Eglės Šepetytės reportažas apie Aukštųjų Panerių gyventojų susisiekimą su Žemaisiais Paneriais lietaus kanalizacijos vamzdžiu. Reportaže pateikta ir ištrauka iš interviu su Vilniaus meru, kuriame Remigijus Šimašius dėl savo nekompetencijos arba tikslingai klaidina žiūrovus.

R. Šimašius teigė, jog „Rastas sprendimas, kad šalimais to tunelio, Iešmininkų g. bus pastatytas tikrai normalus praėjimas, požeminė perėja ir tikrai kviečiu vaikus ir suaugusiuosius ant geležinkelio nelaipioti“. Mero įvardinta Iešmininkų gatvė yra Naujininkų seniūnijoje už 5,2 km nuo reportaže rodyto lietaus kanalizacijos vamzdžio. Automobiliu iki jos tektų važiuoti daugiau nei 12 km. Taip pat svarbu paminėti, jog tarp Iešmininkų ir Šaltkalvių gatvių eina visai kita geležinkelio atšaka, todėl perėja šioje vietoje niekaip nepagerins Aukštųjų ir Žemųjų Panerių rajonų gyventojų tarpusavio susisiekimo.

2017 m. liepos 11 d. „Metro sąjūdžio“ atstovai mero Vytauto Makūno kvietimu lankėsi Kauno rajono savivaldybėje, kur pristatė Vilnius–Kaunas dvimiesčio priešprojektinį pasiūlymą. Pasiūlymas susilaukė didelio susidomėjimo. Susitikimo metu buvo aptartos tolimesnio bendradarbiavimo galimybės, taip pat planai surengti tarptautinę konferenciją susisiekimo klausimais.

Dvimiesčio idėjos projektas

Šveicarijoje pasirašytos dvi sutartys dėl Lozanos metro plėtros darbų. 136 tūkst. gyventojų turinčiame mieste stipriai auga keliaujančių metro srautai, todėl dar 2014 m. paskelbtu referendumu buvo nuspręsta investuoti į metro infrastruktūros vystymą.

Mieste bus nutiesta nauja 4 km ilgio metro linija su septyniomis stotimis, kurios bus įrengtos po žeme. Liniją ketinama pradėti eksploatuoti 2025 m. Taip pat bus didinami jau esamos linijos keleivių pervežimo pajėgumai – įrengtos salelės traukiniams prasilenkti, pertvarkytos stotys, nupirkta daugiau riedmenų. Šiuos pokyčius ketinama įgyvendinti iki 2023 m.

Valerijus Simulik

Viena iš mūsų emigracijos priežasčių – nedarbas ir mažas atlyginimas už darbą. Provincijoje darbo trūksta, o jei laimingiesiems ir pasiseka jį gauti, atlyginimas dažnai nebūna didesnis už socialinę pašalpą. Tai visai suprantama, kad Lietuvos žmonės nenori gyventi šalyje, kurioje tas gyvenimas yra skurdus ir neperspektyvus.

Kita vertus, demokratija ir Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams visas teises, kurias turi labiausiai išsivysčiusių šalių žmonės. Vadinasi, daug kas priklauso ir nuo piliečių.

Remigijus Žemaitaitis

Mažai kas abejoja, kad po 2020-jų metų Lietuvos laukia sunkus metas. Europos Sąjungos parama sumažės. Verslui bus sunkiau plėtotis. Jei nesumažės biurokratizmo, gali prasidėti didesnė verslo migracija į kitas šalis.

Ar toks scenarijus realus? Ar jam ruošiasi Lietuvos politikai? Ar politikams vis dėlto svarbiau rinkimai nei reformos? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Rimantas Sinkevičius

Žmonijos ekonomikos plėtra prasidėjo tada, kada žmonės pradėjo keliauti. Valtimis, laivais, kupranugariais, vežimais. Iš vienų kraštų į kitus buvo vežamos prekės, keliavo amatininkai. Pasaulis turtėjo.

Tas pats ir dabar. Nuo susisiekimo tebepriklauso šalių ir žmonių gerovė. Todėl susisiekimo plėtra tebelieka nepaprastai svarbi. Tik ar mes tą suvokiame?

„Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys, buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Juos kalbina Audrys Antanaitis.

Bemaž šimtas emigracijos problemai neabejingų aktyvių piliečių atsiliepė į Seimo kvietimą teikti pasiūlymus, kaip didinti užimtumą ir mažinti emigraciją. Seimui ir Vyriausybei išplatintas kreipimasis, kuriuo raginama imtis realių veiksmų, kad būtų sprendžiamos šios problemos.

Kasmet dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkst. darbingų žmonių. Didžioji dalis jų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, todėl, kreipimosi autorių manymu, reikia sudaryti galimybes jiems dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Prieš bemaž keturis dešimtmečius užgimusi Vilniaus metro idėja vėl prisiminta prieš daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką suburtas didelis metro šalininkų ratas, parengti detalūs projekto skaičiavimai, o Seime balsavimo dėl priėmimo laukia metro įstatymo projektas. Visgi metro idėją tebegaubia įvairūs mitai ir baimės.

Kaip atrodys metro sistema, kas trukdo šiai idėjai pavirsti realybe ir ko baiminsi miesto taksistai? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus savo reportažuose ieškojo būsimos žurnalistės studentės Ingrida Berdikšlytė ir Laima Brazauskaitė.

Seimo narė Rasa Budbergytė

Europos Sąjungos padėtis neaiški. Ši valstybių organizacija apipinta problemomis, kurias išspręsti gal ir pavyks, bet reikės įtepti visas jėgas. O ir tikėtis, kad viskas liks kaip buvę – neverta. Turėsime persitvarkyti.

Turės persitvarkyti ir Lietuva. Gal persitvarkyti, o gal šiek tiek ir pagudrauti. Nes norėsime išsaugoti iš Europos Sąjungos gaunamus pinigus.

Tad gudrausime. Bet žinome, kad „gudručiai“ dažnai nukenčia. Tad reikės ne tik gudrauti. Reikės ir kažką gero padaryti. O ką?

Apie tai „Verslo balse“ kalbasi Seimo narė Rasa Budbergytė ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Bronis Ropė Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

2017 metais garsiai prabilta apie Europos Sąjungos ir Lietuvos laukiančią ekonominę ir politinę krizę. Požymių kad ji artėja išties yra nemažai. Tačiau medalis turi ir kitą pusę – galingą civilizaciją sukūrusi Europa ne tik ne vieną krizę atlaikė, bet ir ne kartą sugebėjo grėsmes paversti pergalėmis.

Tiesiog savo laiku ji žinojo ką reikia daryti.

O ar žinome, ką reikia daryti šiandien? Ar esame pasiruošę, numatę planus, paruošę strategijas ir taktikas?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Europos parlamento narys Bronis Ropė bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Žurnalistas Arūnas Spraunius,
šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kad metro klausimas Lietuvos sostinėje aktualus, patvirtina ir tai, jog paieškos sistemoje „google“ surinkę žodžių junginį „Vilniaus metro“ gausime net apie 369 000 nuorodų.

Visuomenė šį klausimą gyvai svarsto ir dairosi į žinomiausius užsienio pavyzdžius. Kol kas metro gali pasigirti kiek daugiau nei 100 pasaulio miestų, bet tai nereiškia, kad šios transporto rūšies plėtra nevyksta, metro planuojamas arba jau statomas ne tik Europoje, bet ir 14-oje Indijos, 12-oje Kinijos, 2-uose Nigerijos, 4-uose Irano, 2-uose Saudo Arabijos, 2-uose Vietnamo miestuose, Dramblio Kaulo Kranto, Indonezijos, Taivanio, Bangladešo, Pakistano, Kataro, Ekvadoro, Jungtinių Arabų Emyratų, Kolumbijos, Mongolijos sostinėse.

Raudona M raidė skelbia, kad tai – Kopenhagos metro

Ar daug žinome bendrinių daiktavardžių ir juo labiau veiksmažodžių, sudarytų iš miesto vardo? „Šanchajus“? Tuo tarpu gyvuoja štai toks angliškas, pasakytume, terminas: to Copenhagenise. Daryti kaip Kopenhagoje.

Tai reiškia Kopenhagos miesto viešųjų erdvių tvarkymo modelio pasaulinį pripažinimą.

Štai Kopenhagos kampelio nuotrauka, kur nematyti dviračio. Ne, atidžiau patyrinėję vis dėlto jį aptinkame pačiame pakraštėlyje – nupieštą ant dviratininkams skirto tako… Iš čia regimo stiklinio statinio nesuprasime, tačiau raidė M išduoda, kad tai yra metropoliteno stotis; stiklinės piramidės – tai langai, apšviečiantys po žeme peroną.

Zigmantas Balčytis ir Juozas Zykus

„Norint Vilniui ateityje regione tapti labiausiai pažengusiu miestu, turime neatmesti ir šios idėjos – ją reikia nagrinėti“ – taip į klausimą, ar reikalingas Lietuvai metro, „Alko radijo“ studijoje atsakė europarlamentaras, kandidatas į Socialdemokratų partijos pirmininko postą Zigmantas Balčytis.

Politikas teigė, kad šiandien laisvų pinigų yra gana nemažai ir investuotojų tokiam projektui galėtų atsirasti, tačiau pridūrė, kad nėra šios idėjos vėliavnešys. Anot Z. Balčyčio, reikia kalbėti apie visą transporto infrastruktūrą bendrai bei akcentavo „Rail Balticos“ ir Klaipėdos giliavandenio uosto projektus, kurie bus ypač reikšmingi Lietuvos ekonomikai.