Kaip išvengti kamščių? (apklausa)

Bemaž šimtas emigracijos problemai neabejingų aktyvių piliečių atsiliepė į Seimo kvietimą teikti pasiūlymus, kaip didinti užimtumą ir mažinti emigraciją. Seimui ir Vyriausybei išplatintas kreipimasis, kuriuo raginama imtis realių veiksmų, kad būtų sprendžiamos šios problemos.

Kasmet dėl emigracijos Lietuva netenka apie 30 tūkst. darbingų žmonių. Didžioji dalis jų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, todėl, kreipimosi autorių manymu, reikia sudaryti galimybes jiems dirbti ir gyventi Lietuvoje.

Prieš bemaž keturis dešimtmečius užgimusi Vilniaus metro idėja vėl prisiminta prieš daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiką suburtas didelis metro šalininkų ratas, parengti detalūs projekto skaičiavimai, o Seime balsavimo dėl priėmimo laukia metro įstatymo projektas. Visgi metro idėją tebegaubia įvairūs mitai ir baimės.

Kaip atrodys metro sistema, kas trukdo šiai idėjai pavirsti realybe ir ko baiminsi miesto taksistai? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus savo reportažuose ieškojo būsimos žurnalistės studentės Ingrida Berdikšlytė ir Laima Brazauskaitė.

Seimo narė Rasa Budbergytė

Europos Sąjungos padėtis neaiški. Ši valstybių organizacija apipinta problemomis, kurias išspręsti gal ir pavyks, bet reikės įtepti visas jėgas. O ir tikėtis, kad viskas liks kaip buvę – neverta. Turėsime persitvarkyti.

Turės persitvarkyti ir Lietuva. Gal persitvarkyti, o gal šiek tiek ir pagudrauti. Nes norėsime išsaugoti iš Europos Sąjungos gaunamus pinigus.

Tad gudrausime. Bet žinome, kad „gudručiai“ dažnai nukenčia. Tad reikės ne tik gudrauti. Reikės ir kažką gero padaryti. O ką?

Apie tai „Verslo balse“ kalbasi Seimo narė Rasa Budbergytė ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Bronis Ropė Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

2017 metais garsiai prabilta apie Europos Sąjungos ir Lietuvos laukiančią ekonominę ir politinę krizę. Požymių kad ji artėja išties yra nemažai. Tačiau medalis turi ir kitą pusę – galingą civilizaciją sukūrusi Europa ne tik ne vieną krizę atlaikė, bet ir ne kartą sugebėjo grėsmes paversti pergalėmis.

Tiesiog savo laiku ji žinojo ką reikia daryti.

O ar žinome, ką reikia daryti šiandien? Ar esame pasiruošę, numatę planus, paruošę strategijas ir taktikas?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Europos parlamento narys Bronis Ropė bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Žurnalistas Arūnas Spraunius,
šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kad metro klausimas Lietuvos sostinėje aktualus, patvirtina ir tai, jog paieškos sistemoje „google“ surinkę žodžių junginį „Vilniaus metro“ gausime net apie 369 000 nuorodų.

Visuomenė šį klausimą gyvai svarsto ir dairosi į žinomiausius užsienio pavyzdžius. Kol kas metro gali pasigirti kiek daugiau nei 100 pasaulio miestų, bet tai nereiškia, kad šios transporto rūšies plėtra nevyksta, metro planuojamas arba jau statomas ne tik Europoje, bet ir 14-oje Indijos, 12-oje Kinijos, 2-uose Nigerijos, 4-uose Irano, 2-uose Saudo Arabijos, 2-uose Vietnamo miestuose, Dramblio Kaulo Kranto, Indonezijos, Taivanio, Bangladešo, Pakistano, Kataro, Ekvadoro, Jungtinių Arabų Emyratų, Kolumbijos, Mongolijos sostinėse.

Raudona M raidė skelbia, kad tai – Kopenhagos metro

Ar daug žinome bendrinių daiktavardžių ir juo labiau veiksmažodžių, sudarytų iš miesto vardo? „Šanchajus“? Tuo tarpu gyvuoja štai toks angliškas, pasakytume, terminas: to Copenhagenise. Daryti kaip Kopenhagoje.

Tai reiškia Kopenhagos miesto viešųjų erdvių tvarkymo modelio pasaulinį pripažinimą.

Štai Kopenhagos kampelio nuotrauka, kur nematyti dviračio. Ne, atidžiau patyrinėję vis dėlto jį aptinkame pačiame pakraštėlyje – nupieštą ant dviratininkams skirto tako… Iš čia regimo stiklinio statinio nesuprasime, tačiau raidė M išduoda, kad tai yra metropoliteno stotis; stiklinės piramidės – tai langai, apšviečiantys po žeme peroną.

Zigmantas Balčytis ir Juozas Zykus

„Norint Vilniui ateityje regione tapti labiausiai pažengusiu miestu, turime neatmesti ir šios idėjos – ją reikia nagrinėti“ – taip į klausimą, ar reikalingas Lietuvai metro, „Alko radijo“ studijoje atsakė europarlamentaras, kandidatas į Socialdemokratų partijos pirmininko postą Zigmantas Balčytis.

Politikas teigė, kad šiandien laisvų pinigų yra gana nemažai ir investuotojų tokiam projektui galėtų atsirasti, tačiau pridūrė, kad nėra šios idėjos vėliavnešys. Anot Z. Balčyčio, reikia kalbėti apie visą transporto infrastruktūrą bendrai bei akcentavo „Rail Balticos“ ir Klaipėdos giliavandenio uosto projektus, kurie bus ypač reikšmingi Lietuvos ekonomikai.

Arvydas Anušauskas ir Juozas Zykus

Pastaraisiais metais ėmėme daugiau dėmesio skirti Lietuvos saugumui. Tačiau saugumą dažniausiai suprantame kaip išorės grėsmes. O saugumo sąvoka yra daug platesnė.

Grėsmė saugumui – viskas kas gali pakenkti mūsų valstybei. Nuo išorės priešo iki „vidaus draugo“. Nuo politinio nesusikalbėjimo iki ekonomikos krizės.

Jei kai kurių grėsmių prognozuoti negalime, tai artėjantis ekonomikos sunkmetis – planuojamas. Jis gali užgriūti apie 2020 metus, kada labai sumažės Europos Sąjungos parama.

Algirdas Sysas ir Juozas Zykus

Daugelis ekonomikos ekspertų jau sutaria, kad 2020 metais Lietuvai prasidės sunkūs laikai. Europos Sąjungos parama gerokai sumažės, emigracija padidės, senukų padaugės. Reikės mokytis gyventi kitaip, o mokytis gyventi kitaip visada yra sunku. Tačiau įmanoma. Ypač, jei tam pasiruoši.

O mes ar pasiruošę sutikti 2020 metų iššūkį? Ar sugebėsime gręsiantį krachą paversti planuota krize?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Sysas bei „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus. Juos kalbina Audrys Antanaitis.

Audrys Antanaitis, Mindaugas Bastys ir Juozas Zykus

2020-ieji Lietuvai gali būti lūžio metai. Europos Sąjungos parama sumažės arba pasibaigs visiškai. Įpratę prie neuždirbtų pinigų turėsime pertvarkyti ne tik savo gamybą, bet ir visą gyvenimą apskritai.

Tačiau ar esame tam pasiruošę? Juk kol kas net dalis politikų drąsiai teigia, kad apskritai jokios krizės nebus, o ES parama toliau bus teikiama per regionines programas. Todėl jokio ypatingo pasiruošimo nereikia.

Tačiau logika sakytų, kad net jei krizės ir nebus, geriau jai pasiruošti. Nes jei ji bus ir mus užklups nepasiruošusius, tai neabejotinai virs krachu.

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su Seimo vicepirmininku Mindaugu Basčiu bei Metro sąjūdžio” vadovu Juozu Zykumi.

Ketvirtadienį Seimas nusprendė atidėti metro įstatymo klausimo svarstymą ir sulaukti naujos Vyriausybės išvadų. Ekonomikos komiteto nario Bronislavo Matelio siūlymui išbraukti iš darbotvarkės balsavimą dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projekto priėmimo pritarė 71 iš 102 balsavusių seimūnų.

Pasak asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovo Juozo Zykaus, toks žingsnis nebuvo netikėtas, nes didžioji dalis naujojo Seimo narių dar nėra susipažinę su šiuo įstatymo projektu ir pačia metro idėja, todėl asociacija stengsis suteikti kuo išsamesnę informaciją. „Svarbu aiškiai pasakyti, kad metro būtų statomas už privačias lėšas. Tai nebūtų našta šalies biudžetui. Priešingai – būtų surenkama daugiau mokesčių, kurtųsi naujos darbo vietos, skatinama pramonė“ – teigė J. Zykus.

Algimantas Kirkutis, Dainius Kepenis,
Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

Visi deklaruojame, kad siekiame gyventi sveikai. Ne visiems išeina…

Norime gyventi sveikai. Ne visiems pavyksta…

Priežasčių daug. Pirmiausia – mes patys. Valios ir atkaklumo stygius. Išlepimas ir išglebimas.

Tačiau yra ir antra. O tai – aplinka, kuri irgi kartais būna kalta. Didmiesčiai su savo skuba, judra, smogu ir kamščiais. Su savo stresais. Su savo taisyklėmis, kurios kartais yra sunkiai suderinamos su sveika gyvensena.

Tai ar padėtis be išeities? Ar ir ateityje sveikatinimą tapatinsime tik su gydymu?

Apie tai diskutuoja Seimo nariai prof. Algimantas Kirkutis, Dainius Kepenis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Ketvirtadienį rytinio posėdžio metu Seimas balsuos dėl Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo priėmimo. Įstatymu būtų pasiektas politinis apsisprendimas – leisti statyti tokio pobūdžio objektus pasitelkiant privačias investicijas.

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, be šio įstatymo metro statybos yra neįmanomos. Norint, kad privatus investuotojas arba savivaldybė dalyvautų metro kūrime, dabartinį reguliavimą būtina tikslinti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą geležinkelių infrastruktūra išimtinai gali priklausyti tik valstybei arba AB „Lietuvos geležinkeliai“, o metropoliteno sąvoka išvis nėra apibrėžta. Be to, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės. Metropoliteno infrastruktūra patenka į šią sąvoką, todėl teisė naudotis valstybės turtu turi būti aiškiai ir skaidriai reglamentuota.