Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti [−]
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo [−]
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti [−]
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti [−]
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas [−]
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina [−]
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų [−]
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, [−]
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, [−]
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir [−]
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar [−]
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos [−]
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač [−]
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.
Viršelis » Kategorija » MS iniciatyvos
Pagrindiniai pasiūlymai Vilniaus viešojo transporto (VT) Spec. plano kūrėjams:
2011-03-22

Vilniaus miesto taryba 2011 m. birželio mėn. svarstys Spec. plano koncepciją, kuri apspręs viešojo transporto vystymo perspektyvas ir realizavimą iki 2040 metų. Tai yra didžiulės reikšmės ir atsakomybės įvykis, todėl Lietuvos plačioji visuomenė, mokslininkai bei politikai pasirengę aktyviai įsijungti į svarstymą dėl naujų viešojo transporto rūšių Vilniaus mieste įdiegimo būtinumo ir naudingumo.

Su Vilniaus viešojo transporto Spec. plano ruošėjais yra sutarta pravesti diskusiją, parenkant Vilniaus miestui tinkamiausią viešojo transporto sistemą, kuri būtų diegiama per artimiausius 30 metų. Sistemos parinkimas turi būti pagrįstas sekančiais pagrindiniais kriterijais:

  1. Urbanistiniai - architektūriniai:

    2. - miesto teritorinis planavimo įvertinimas;
    - vidinės miesto plėtros įvertinimas;
    - krašto teritorinio planavimo įvertinimas (Vilniaus-Kauno dvimiesčio ir miesto transporto jungčių sistemos įvertinimas Lietuvos respublikos Bendrojo plano kontekste).

  2. Ekonominiai:

    3. - pervežimo greitis;
    - avaringumo ir spūsčių nuostolio sumažinimas;
    - pervežimo savikaina;
    - pervežimo kaina (keleiviams ir miesto biudžetui neturi būti didesnė, nei tuo metu nustatyta kitoms visuomeninio transporto priemonėms;
    - ekonominis efektyvumas;
    - perspektyvinių keleivių srautų numatymas;
    - įrengimo techninės galimybės;
    - pajėgumas ir galimybė jį operatyviai reguliuoti;
    - poveikis kitiems eismo dalyviams;
    - VT zonos finansinė nauda (NT turto pabrangimas);
    - ES paramos galimybė ir patrauklumas investuotojams;
    - VPP (viešo ir privataus verslo partnerystės) taikymo galimybės;
    - komercinių, informacinių paslaugų teikimo galimybė.

  3. Socialiniai ir saugos:

    4. - laukimo ir pervežimo komfortas;
    - saugumas;
    - punktualumas;
    - VT, kuriai pritaria didžioji dalis sostinės gyventojų;
    - automatizuoto eksploatavimo galimybė;
    - galimybė panaudoti civilinei saugai.

  4. Aplinkosauginiai:

    5. - poveikis aplinkai: triukšmas, oro tarša, vizualinis ir ekologinis užterštumas.

  5. Geologiniai:

    6. - kultūros paveldo išsaugojimo galimybės;
    - inžinerinės ir geologinės sąlygos įrengimui;
    - įrengimo technologijų naudojimas.

Vilniaus viešojo transporto Spec. plano rengėjai, vadovaudamiesi išvardintais kriterijais, vengdami deklaratyvumo, turi aiškiai įvertinti juos pagal parametrus ir apibrėžti aiškiomis sąvokomis. Taip pat užtikrinti viešą VT Spec. plano svarstymą bei atlikti gyventojų apklausą, siekiant nustatyti miesto gyventojų lūkesčius dėl pagrindinės VT rūšies.

‹ “Metro sąjūdis” inicijavo visuomeninių organizacijų dalyvavimą svarstant naująjį Vilniaus viešojo transporto specialųjį planą Aptarti kriterijai, pagal kuriuos bus vertinama rengiama Vilniaus m. viešojo transporto koncepcija ›
Užrašė Audrius (nepatvirtinta) on 2011-04-05.

Vilniaus-Kauno dvimiesčio ir miesto transporto jungčių sistemos vystymas taip pat pades ispildyti evakuacijos plano sprendima. Pilaites, Justiniskiu ir kitu rajonu gyventojams isvykstant is Vilniaus sutrumpins ir supaprastins kelione.