Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Metro – šiuolaikinis požeminis pasaulis

Šiandien pasaulyje yra 162 miestai, turintys savo metropoliteno tinklus, kurie iš viso tęsiasi >8000 km. bei pastatyta ~7000 metro stotelių. Vilniaus metropoliteno entuziastai Lietuvos sostinei siūlo apie 30 kilometrų metro bei apie 20 stotelių.

Šiuo metu 25-iuose pasaulio miestuose vyksta metropoliteno statybos darbai. Ir klaidinga manyti, jog visi jie turi daugiau nei milijoną gyventojų ar kad mūsų geologinės sąlygos yra prastesnės, nei jų visų, kad visi jie turi daugiau pinigų metro statybai.

Puikus to pavyzdys - Brešos (Brescia) miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras. Jame 2007 metų surašymo duomenimis gyvena virš 193 tūkstančių gyventojų, miestas turi daug dailės galerijų, senovės romėnų pastatų liekanų, XI-XIII amžiuje statytą rotušę ir XI–XV amžiaus katedrą. Taigi, senesnį už Vilniaus senamiestį ir mažesnius eismo "kamščius" nei Lietuvos sostinėje. Nepaisant to, dabar Brešos miestas, po beveik dvidešimties metų trukusių diskusijų, projektų, polemikos, nesutarimų ir referendumo jau sparčiai nuo 2004 metų stato savo metropoliteno tinklą, kuris bus pilnai automatizuotas ir naudos traukinius, kokius šiuo metu turi ir Kopenhagos metro. Firmos "Ansaldobreda" traukiniuose nebus vairuotojų ir vienas toks traukinys talpins 300 keleivių.

Idėja Brešoje įrengti metropoliteną miesto vadovybei kilo 1988 metais pamačius Prancūzijos miesto Lilio pavyzdį, kuriame sėkmingai įrengta "Siemens VAL" metropoliteno sistema, beje tokio tipo sistema šiuo metu sėkmingai veikia ir kitame Italijos mieste - Turine ar Bretanės sostinėje (vakarų Prancūzija) Rene. Tačiau italai sėkmingai verčia savo kalbas konkrečiais darbais, tad Brešos metropolitenas tęsis 14 kilometrų ir turės 17 stotelių. Taigi, faktas - mažesnis nei Klaipėdos dydžio miestas turės pilnavertį savo metropoliteną.

Daugybėje miestų pasaulyje metropolitenas apskritai tapo pagrindine transporto rūšimi, nes yra efektyvus ir patogus transportas bei pvz. analogiško Vilniui dydžio mieste Niurnberge (Bavarijos apskritis, Vokietija) šiuo metu perveža apie 60% keleivių apskritai. Naivu manyti, jog metropolitenu važinėja tik nepasiturintys - Vokietijoje pragyvenimo lygis šiek tiek aukštesnis nei Lietuvoje, tad jei vokiečiai išlipo iš savo automobilių atsiradus metro, lietuvis išlips dar greičiau - suprantama, kad Europos automobilizmo šalyje Vokietijoje vietiniai netrukus įvertino metro privalumus.

Berlyne, Honkonge, Londone, Madride, Maskvoje, Niujorke, Osakoje, Paryžiuje, Seule, Tokijuje bei kituose metro turinčiuose miestuose apskritai nėra kito tokio išplėtoto ir spartaus bei patogaus transporto. Pavyzdžiui Tokijo metropolitenų sistema yra didžiausia pasaulyje ir turi 13 linijų bei aptarnauja septynis milijonus keleivių kasdien! Panaši padėtis ir Osakoje - ten keleivių pervežama beveik pusantro karto daugiau nei visame Niujorke. Žmonėms nėra reikalo pirkti automobilių tam, jog važinėti iš darbo į namus ar iš priemiesčių į centrą. Londonas ir Madridas turi atitinkamai didžiausias metro sistemas Europoje, Maskva ir Paryžius atitinkamai - labiausiai apkrautas.

Metropolitenas jau daugybėje miestų virtęs atskira subkultūra - metro stotyse rengiamos menininkų kūrinių parodos, egzistuoja metropolitenų muziejai, organizuojamos ekskursijos po metro "užkulisius", atsiveria itin didelės reklamos galimybės metro viduje, o metropolitenų darbuotojai jau nuo mažens vaikus moko tinkamai naudotis metro privalumais bei šviečia turistus apie vietinio transporto subtilybes. Metro žemėlapiai ir diagramos bei kiti simboliai tampa kultūrinėmis ikonomis dailės darbams, apie metro kūrimąsi ir linijų plėtrą rašomos knygos bei leidžiami albumai, kuriasi metro mėgėjų tinklapiai bei tinklaraščiai, metropolitenai tampa geidžiama filmavimų aikštele ir TV laidų įkvėpimo šaltiniu. Gyvenantys Londone, Niujorke, Paryžiuje ar Berlyne galėtų sėkmingai papasakoti, jog su metro simbolika leidžiama net apranga (ne tik marškinėliai, bet ir apatinis trikotažas ar pvz. kaklaraiščiai), įvairūs žaidimai ir galvosūkiai, suvenyrai - kompiuterių pelės kilimėliai, dušo užuolaidos, rankšluosčiai ir t.t. Galima tik įsivaizduoti kaip miestų gyventojai pripranta prie metro ir kokia svarbia gyvenimo dalimi tampa ši susisiekimo priemonė - juk kiek yra kūrinių, simbolizuojančių metropolitenus... O kur dar bilietų kolekcionieriai, kur metroturistai (žmonės, keliaujantys po pasaulio metropolitenus ir juos lankantys) ir pan. Žinoma, tokių dalykų metro galimybių studijoje aprašyti neįmanoma, tačiau tai ne mažiau svarbi, kultūrinė metropoliteno pusė.

Patys metropolitenai dažnai simbolizuoja šalies ar regiono ekonominius, socialinius ar technologinius pasiekimus, ypač rytų Europoje - ten metropolitenai naudoja marmurines sienas, blizgaus granito grindinius ir įvairiausias mozaikas. Taigi, galbūt todėl ir Maskvos ar Sankt Peterburgo metropolitenai visuotinai pripažįstami vieni gražiausių pasaulyje (netgi nepaisant to, jog Sankt Peterburge yra vienos sudėtingiausių geologinių sąlygų pasaulyje). Net ir šiuo metu Rusijoje mėgstama statyti įspūdingas metro stotis, darant jas patrauklia erdve gyventojams ir miesto svečiams. Dar Tarybų Sąjungoje metro buvo matomi kaip būdas liaudį priartinti prie meno, o ne riboti jį tik turtingiesiems, tad rytų Europoje metropolitenai naudoja labiau klasikinį meną ir architektūrą lyginant su vakarų modernizmu ir funkcionalizmu – anuomet daugybė tarybinių metro stočių statyta naudojant brangias medžiagas. Kita vertus, tam esti ir praktinės, ne tik estetinės priežastys - dailios metro stotys pritraukia daugiau keleivių, nei kitos, paprastesnės stotelės. Daug miestų, susidūrusių su kamščių problemomis investavo ženklias pinigų sumas tam, jog metro stotys būtų patrauklios savo lankytojui ir tai motyvuotų vairuotojus greičiau naudotis metropolitenais. Tad tokiu būdu, naudojant palyginus nedidelius kaštus architektūrai, dailei, švarai ir patogumui palaikyti, įrengiant patogų apšvietimą bei sukuriant saugumo jausmą, metropolitenai gali sulaukti daugiau keleivių - pasaulinė praktika rodo, kad investavimas į estetiką metropolitenuose atsiperka ekonomiškai. Štai Atėnų metropolitenas apskritai tapo kone atskiru muziejų tinklu, Los Andžele pusė procento visų investicijų metropolitenui skiriama meninei pusei tobulinti, o Stokholme net išleistas specialus gidas metro stočių menams aprašyti.

Gera švietėjiška veikla.

Labai šauni švietėjiška veikla.
Tik galėtų visa tai vykti mažesnėmis dozėmis, platesniame diapazone (renklama prieš filmą kino teatre, masinės iškabos visame mieste apie rengimiu, info seminarus ir pan.) ir nuosekliai t.y. ne viskas iš karto, nes kol perskaičiau šitą ..., tikrai atsibodo ir net įsikyrėjo, o galo visai nefiksavau atmintyje.
Jeigu kas iš rengėjų perskaitė mano komenterą duokite žinoti, nes pagalvosiu, kad jūs patys nesuspėjate sekti savo užduoto tempo. Greitai gali išsekti žinių bagažas ir informacijos srautas. Pasičėdykite ir ilgiau būsite įdomūs tokiems kaip aš.

Su geriausiais linkėjimais
Metro šalininkas. "Osia"

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai