Šiandien pasaulyje yra 162 miestai, turintys savo metropoliteno tinklus, kurie iš viso tęsiasi >8000 km. bei pastatyta ~7000 metro stotelių. Vilniaus metropoliteno entuziastai Lietuvos sostinei siūlo apie 30 kilometrų metro bei apie 20 stotelių.

Šiuo metu 25-iuose pasaulio miestuose vyksta metropoliteno statybos darbai. Ir klaidinga manyti, jog visi jie turi daugiau nei milijoną gyventojų ar kad mūsų geologinės sąlygos yra prastesnės, nei jų visų, kad visi jie turi daugiau pinigų metro statybai.

Puikus to pavyzdys - Brešos (Brescia) miestas Lombardijoje (šiaurės Italija), provincijos centras. Jame 2007 metų surašymo duomenimis gyvena virš 193 tūkstančių gyventojų, miestas turi daug dailės galerijų, senovės romėnų pastatų liekanų, XI-XIII amžiuje statytą rotušę ir XI–XV amžiaus katedrą. Taigi, senesnį už Vilniaus senamiestį ir mažesnius eismo "kamščius" nei Lietuvos sostinėje. Nepaisant to, dabar Brešos miestas, po beveik dvidešimties metų trukusių diskusijų, projektų, polemikos, nesutarimų ir referendumo jau sparčiai nuo 2004 metų stato savo metropoliteno tinklą, kuris bus pilnai automatizuotas ir naudos traukinius, kokius šiuo metu turi ir Kopenhagos metro. Firmos "Ansaldobreda" traukiniuose nebus vairuotojų ir vienas toks traukinys talpins 300 keleivių.

Idėja Brešoje įrengti metropoliteną miesto vadovybei kilo 1988 metais pamačius Prancūzijos miesto Lilio pavyzdį, kuriame sėkmingai įrengta "Siemens VAL" metropoliteno sistema, beje tokio tipo sistema šiuo metu sėkmingai veikia ir kitame Italijos mieste - Turine ar Bretanės sostinėje (vakarų Prancūzija) Rene. Tačiau italai sėkmingai verčia savo kalbas konkrečiais darbais, tad Brešos metropolitenas tęsis 14 kilometrų ir turės 17 stotelių. Taigi, faktas - mažesnis nei Klaipėdos dydžio miestas turės pilnavertį savo metropoliteną.

Daugybėje miestų pasaulyje metropolitenas apskritai tapo pagrindine transporto rūšimi, nes yra efektyvus ir patogus transportas bei pvz. analogiško Vilniui dydžio mieste Niurnberge (Bavarijos apskritis, Vokietija) šiuo metu perveža apie 60% keleivių apskritai. Naivu manyti, jog metropolitenu važinėja tik nepasiturintys - Vokietijoje pragyvenimo lygis šiek tiek aukštesnis nei Lietuvoje, tad jei vokiečiai išlipo iš savo automobilių atsiradus metro, lietuvis išlips dar greičiau - suprantama, kad Europos automobilizmo šalyje Vokietijoje vietiniai netrukus įvertino metro privalumus.

Berlyne, Honkonge, Londone, Madride, Maskvoje, Niujorke, Osakoje, Paryžiuje, Seule, Tokijuje bei kituose metro turinčiuose miestuose apskritai nėra kito tokio išplėtoto ir spartaus bei patogaus transporto. Pavyzdžiui Tokijo metropolitenų sistema yra didžiausia pasaulyje ir turi 13 linijų bei aptarnauja septynis milijonus keleivių kasdien! Panaši padėtis ir Osakoje - ten keleivių pervežama beveik pusantro karto daugiau nei visame Niujorke. Žmonėms nėra reikalo pirkti automobilių tam, jog važinėti iš darbo į namus ar iš priemiesčių į centrą. Londonas ir Madridas turi atitinkamai didžiausias metro sistemas Europoje, Maskva ir Paryžius atitinkamai - labiausiai apkrautas.

Metropolitenas jau daugybėje miestų virtęs atskira subkultūra - metro stotyse rengiamos menininkų kūrinių parodos, egzistuoja metropolitenų muziejai, organizuojamos ekskursijos po metro "užkulisius", atsiveria itin didelės reklamos galimybės metro viduje, o metropolitenų darbuotojai jau nuo mažens vaikus moko tinkamai naudotis metro privalumais bei šviečia turistus apie vietinio transporto subtilybes. Metro žemėlapiai ir diagramos bei kiti simboliai tampa kultūrinėmis ikonomis dailės darbams, apie metro kūrimąsi ir linijų plėtrą rašomos knygos bei leidžiami albumai, kuriasi metro mėgėjų tinklapiai bei tinklaraščiai, metropolitenai tampa geidžiama filmavimų aikštele ir TV laidų įkvėpimo šaltiniu. Gyvenantys Londone, Niujorke, Paryžiuje ar Berlyne galėtų sėkmingai papasakoti, jog su metro simbolika leidžiama net apranga (ne tik marškinėliai, bet ir apatinis trikotažas ar pvz. kaklaraiščiai), įvairūs žaidimai ir galvosūkiai, suvenyrai - kompiuterių pelės kilimėliai, dušo užuolaidos, rankšluosčiai ir t.t. Galima tik įsivaizduoti kaip miestų gyventojai pripranta prie metro ir kokia svarbia gyvenimo dalimi tampa ši susisiekimo priemonė - juk kiek yra kūrinių, simbolizuojančių metropolitenus... O kur dar bilietų kolekcionieriai, kur metroturistai (žmonės, keliaujantys po pasaulio metropolitenus ir juos lankantys) ir pan. Žinoma, tokių dalykų metro galimybių studijoje aprašyti neįmanoma, tačiau tai ne mažiau svarbi, kultūrinė metropoliteno pusė.

Patys metropolitenai dažnai simbolizuoja šalies ar regiono ekonominius, socialinius ar technologinius pasiekimus, ypač rytų Europoje - ten metropolitenai naudoja marmurines sienas, blizgaus granito grindinius ir įvairiausias mozaikas. Taigi, galbūt todėl ir Maskvos ar Sankt Peterburgo metropolitenai visuotinai pripažįstami vieni gražiausių pasaulyje (netgi nepaisant to, jog Sankt Peterburge yra vienos sudėtingiausių geologinių sąlygų pasaulyje). Net ir šiuo metu Rusijoje mėgstama statyti įspūdingas metro stotis, darant jas patrauklia erdve gyventojams ir miesto svečiams. Dar Tarybų Sąjungoje metro buvo matomi kaip būdas liaudį priartinti prie meno, o ne riboti jį tik turtingiesiems, tad rytų Europoje metropolitenai naudoja labiau klasikinį meną ir architektūrą lyginant su vakarų modernizmu ir funkcionalizmu – anuomet daugybė tarybinių metro stočių statyta naudojant brangias medžiagas. Kita vertus, tam esti ir praktinės, ne tik estetinės priežastys - dailios metro stotys pritraukia daugiau keleivių, nei kitos, paprastesnės stotelės. Daug miestų, susidūrusių su kamščių problemomis investavo ženklias pinigų sumas tam, jog metro stotys būtų patrauklios savo lankytojui ir tai motyvuotų vairuotojus greičiau naudotis metropolitenais. Tad tokiu būdu, naudojant palyginus nedidelius kaštus architektūrai, dailei, švarai ir patogumui palaikyti, įrengiant patogų apšvietimą bei sukuriant saugumo jausmą, metropolitenai gali sulaukti daugiau keleivių - pasaulinė praktika rodo, kad investavimas į estetiką metropolitenuose atsiperka ekonomiškai. Štai Atėnų metropolitenas apskritai tapo kone atskiru muziejų tinklu, Los Andžele pusė procento visų investicijų metropolitenui skiriama meninei pusei tobulinti, o Stokholme net išleistas specialus gidas metro stočių menams aprašyti.