Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pilaitės gatvės stabdys

Autorius Valentas Šalkauskas

Vis didėjantis autotransporto kiekis Vilniaus mieste kelia vis didesnį vilniečių nepasitenkinimą. Be abejo, kamščių problemą išspręsti yra labai sunku, tačiau yra daugybė vietų, kurios reikalauja labai nedidelio atnaujinimo ir tam tikras transporto srautas judėtų greičiau.

Viena tokių vietų yra Pilaitės ir Laisvės prospektų sankirtoje.




Situacijos planas


Šioje vietoje iš Pilaitės atvažiuojantys automobiliai, norintys pasukti dešinėn į Laisvės prospektą, yra priversti stovėti sankryžoje ir laukti žalio šviesoforo signalo. Šviesoforas papildomos sekcijos dešiniajam posūkiui atlikti neturi. Tačiau šis sprendimas, nesuteikti galimybės automobiliams judėti, nevisiškai įtikina. Turime žinių, jog netgi Pilaitės gyventojai yra surinkę parašus, jog jie nori, kad ant šviesoforo atsirastų papildoma sekcija, tad automobiliams nereikėtų be reikalo laukti.



Taip yra




O taip galėtų būti

Sveiki,
Eismo sistemomis ir valdymais užsiimu jau 5-eris paskutinius metus, esu daug kartų stažavęsis Vokietijoje ir Anglijoje, ir visa tai yra daug sudėtingiau, negu atrodo:) Šiame puslapyje rašantys žmonės pateikia puikių idėjų, bet... Pirmiausia - ši sankryža yra žiedinė, lentelės su žalia rodykle čia nereikia, nes:
- kišenė posūkiui į dešinę yra trumpa (70 m) ir turi autobusų stotelę, todėl prie šio posūkio rytinio piko metu privažiuojate arba paskui stotelėje sustojusį autobusą:), arba atstovėję eilę:);
- žiedinėse sankryžose turėti nevaldomą posūkį į dešinę yra pavojinga (net nenoriu šnekėti apie tą posūkį į dešinę per lentelę priešingoje žiedo pusėje, nes tai - mūsų savivaldybės paistalai, kurie kelia grėsmę žėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių saugumui ir kasdieną tai matau - žinoma, lietuviai nepergyvena, kad dėl jų sutaupytų kelių sekundžių, kas nors bus sužeistas ar žus);
- į stotelę visada eina daug žmonių (šalia kolegijos pastatai) ir įrengtas dviračių takas;
- matomumas, stovint prieš STOP liniją, į kairę, yra 0-inis, nes kairėje viską užstoja trys eilės stovinčių automobilių/autobusų. Žinoma, visi lietuviai per lentelę važiuoja pažeisdami taisykles, t.y. esant raudonai, kad galėtų matyti į kairę, užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos (mamos su vežimėliais, žinoma, tada turi lipti per stogą?) ir taip "viską mato";
- ryte per šią justą (tik ką pasižiūrėjau eismo valdymo centre - gaila, kad negaliu prisegti paveiksliuko) per 10 min. daugiausiai pravažiuoja 55 automobiliai arba arba 8,25 aut./žalią signalą, o per ciklą šįryt 9-a signalinė grupė maksimaliai gaudavo 23 sekundes žalio signalo (kai vykdavo pratęsimas). Automobiliai vidutiniškai STOP liniją iš to posūkio kerta kas 2,2 s, tad visiems išvažiuoti reikia 8,25*2,2=18 s ir JŪS SUSTOJĘ PRIE ŠVIESOFORO 100% IŠVAŽIUOSITE. EVC taip pat matau, kad 80% kartų pratęsimas šiai signalinei grupei net neduodamas, nes ant jutiklių nebėra automobilių...
Man kyla klausimas, kur čia ieškoma problemų? Bet kuris specialistas paaiškintų, kad tai yra idealu ir geriau būti negali. Jei kažkam sunku palaukti (blogiausiu atveju ten laukti tenka 90-23=67 s), kad galėtų išvažiuoti užtikrintai ir saugiai, taip pat nekenkdami kitiems, tai tik dar kartą parodo, kokie mes esame. Labai gaila, kad tokie dalykai eskaluojami (O JIE YRA - NETIESA) ir nekeliamos tikrosios problemos, kaip pvz., kodėl dėl kelių sekundžių laukimo iki žalio signalo, per NETEISINGAI įrengtas lenteles važiuojant automobiliams per metus padaroma šimtai avarijų ir partrenkiami pėstieji? Neveltui niekur Vakaruose jos uždraustos, o ten, kur yra (ji galima, pvz., T formos sankryžoje iš pagrindinio kelio), jos parenkamos su nepaprastu atsargumu.
Žalia sekcija ten tiktų, tačiau taip laimėtume tik kelias sekundes. Beje, per tą sankryžą aš važiuoju kasdien jau daug metų ir ji projektuojama buvo atsižvelgiant į automobilių srautų skaičiavimus.

Sveikas Sauliau,
gal galit palikt savo kontaktus

Sveiki,
<a href="mailto:sbartkevicius@yahoo.com">sbartkevicius@yahoo.com</a>.
Saulius

Gerbiamieji, visų pirma skirkite papildomą sekciją nuo lentelės su žalia rodykle. Iš karto parodote savo išmanymo apie eismą lygį. Lentelė su žalia rodykle kelia pavojų kitiems dalyviams - pėstiesiems, transportui, kurie važiuoja pagal žalią signalą. Kaip čia gali būti lentelė, jei automobiliai kerta pėsčiųjų perėją??? Geriausiu atveju čia tiesiog galima nuimti šviesoforą ir pastatyti ženklą "Duoti kelią". Bet tai bus nesaugu pėstiesiems. Taip kad pamirškit jūs tas lenteles. Visoj Europoj tik mes jas turim ir vokiečiai. Bet Vokietijoje jų gal koks 1 proc. sankryžų turi. Įpraskite - raudona spalva draudžia eismą, ir laukite, kol kiti juda pagal žalią signalą ir netrukdykite jiems.

Sveiki, o as manau, kad sekcija tikai palengvintu. Sankryza buvo vavaringa iki tol kol nebuvo saugumo saleliu. Man kas ryta reikia sukti, atvazevus i desine tikrai sutaupyciau keles minutes, kures galeciau panaudoti kitur.

Pamenu, kad prieš kelis metus ši vieta buvo itin avaringas ruožas. Dažnai tekdavo matyt susidūrusius automobilius ar stiklo duženas ant kelio. Galbūt ankščiau papildoma sekcija su žalia rodykle į dešine buvo, bet dėl didelio avaringumo ją pašalino?

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai