Pirmoji VPP projektų mugė sulaukė dėmesio

Paieška

Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti

[−]

visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo

[−]

infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti

[−]

apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti

[−]

metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas

[−]

ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina

[−]

Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų

[−]

miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas,

[−]

metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu,

[−]

domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir

[−]

ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar

[−]

2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos

[−]

inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač

[−]

jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Pirmoji VPP projektų mugė sulaukė dėmesio

VPP - viešo ir privataus sektoriaus partnerystė

2009-12-02

Š.m. lapkričio 12 d. LNTPA iniciatyva įvyko pirmoji Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPP) projektų mugė Lietuvoje, kurią organizavo asociacijos VPP darbo grupė, aktyviai dirbanti viešojo ir privataus sektorių partnerystės srityje. Pasak darbo grupės pirmininko Juozo Zykaus, mugės tikslas buvo pristatyti konkrečius projektus, skirtus viešajam sektoriui, siekiant spartesnio jų įgyvendinimo. Taip pat vienas iš renginio tikslų - paskatinti VPP tinklo narius jungtis į iniciatyvinius klasterius pristatomų projektų įgyvendinimui.

Į mugę buvo kviečiami nekilnojamojo turto vystytojai, investuotojai, finansų konsultantai, statybininkai ir galimi rangovai, projektuotojai, architektai bei kiti suinteresuoti atstovai. Susitikimo dalyvius pasveikinęs LNTPA VPP grupės vadovas p. Juozas Zykus pažymėjo, kad šis susitikimas yra pirmoji iniciatyva, siekiant sutelkti visus partnerystės procesu suinteresuotus verslo atstovus, suburti savotišką intelektualų organizacijų ir jas atstovaujančių asmenų tinklą. Susitikime pristatyta asociacijos darbo grupės veikla, keliami uždaviniai bei pateikti įvertinimui potencialūs VPP projektai.

Susirinkusieji dalijosi savo patirtimi apie jau įvykusius VPP projektų įgyvendinimo konkursus, taip pat koncesijas, jų nesėkmių priežastis bei teikė pasiūlymus dėl geresnio šio proceso teisinio reglamentavimo. Susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad šiuo metu LR Vyriausybė rengiasi įgyvendinti šešis pilotinius projektus, kuriuos pateikė Lietuvos savivaldybės bei atskiros ministerijos.

Tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad turėtų būti sudarytos galimybės ir privačiam sektoriui siūlyti savo parengtus viešųjų objektų projektus, o atlikus jų poreikio bei tinkamumo visuomenei vertinimą, kuo greičiau skelbti jų įgyvendinimo konkursus. Specialistų teigimu, siūlomų projektų patrauklumas yra tame, kad daugumos jų įgyvendinimui nėra prašoma lėšų iš valstybės biudžeto.

„Privatus sektorius yra pasirengęs pasiūlyti VPP projektų finansavimo schemas, kurios užtikrintų projektų atsiperkamumą iš privataus sektoriaus dalyvių, objekto naudotojų bei atskirais atvejais galimai iš ES fondų" - konstatavo LNTPA VPP darbo grupės vadovas Juozas Zykus.

LNTPA info.