Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Privatizuojamas Maskvos metropolitenas

„Nezavisimaja gazeta“ skelbia, kad Maskvos valdžia ruošiasi privatizuoti metropoliteną. Metropolitenai visame pasaulyje yra pelningi. Ne išimtis ir Maskvos metropolitenas. Nors kelionė Maskvos metropolitenu kainuoja tik 1,9 lito, kiekvienas keleivis metropolitenui duoda 60 centų pelno. Kadangi Maskvos metropolitenas kasdien perveža 10 mln. keleivių, vadinasi kasdien gaunama 6 mln. litų pelno, o per metus virš dviejų milijardų. Tai prilygsta mūsų nuostoliams patiriamiems gatvių spūstyse.

Privatūs metropolitenai pasaulyje ne naujiena, bet Vilniuje manau dar ilgai bus diskutuojama: privatus ar valstybinis metro. Valstybininkai kaip paprastai neįsileis privataus kapitalo į visuomeninį susisiekimą, nors tik privačios investicijos būna efektyvios. Nors valdžia neturi lėšų savo gausiems įsipareigojimams apmokėti, bet metro statybos į privačias rankas atiduoti irgi nenori. Tai šuns ant šieno elgesys: nei pats ėda, nei kitam duoda. Maskvos metropoliteno privatizavimas yra stiprus argumentas privataus metro šalininkams prieš valstybininkus, kurie daugiausia orientavosi į Maskvą ir į buvusią jiems gerai pažįstama tvarką.

Šiaip tai vertėjai žinia išvertė netiksliai. Net neteisingai. Niekas Maksvo metro NEPRIVATIZUOJA. Kalbama tik apie formos pakeitimą į akcinę bendrovę. Taip pavyzdžiui Lietuvoje nutiko "Lietuvos paštui".

tikite,ar netikite,kas moka rusiskai,pasiskaitykite patys http://newsmsk.com/article/14Nov2008/metro_biz.html

"nors tik privačios investicijos būna efektyvios" - melas. Pasiklausinėkit viešojo administravimo specialistų, kaip koks, (atsikosėju) vytautas dumbliauskas, kuris gal pasiknisęs knygų lentynoj surastų įrodymų,k ad didžiojoje britanijoje viešosios įstaigos dirba dažnai efektyviau nei privačios. taigi tai nėra tautologija.
kita vertus, aš neturiu jokių priekaištų, kad metro gali atsirasti iš privačių lėšų. šaunu, rentinys pakankamai pelningas, kad galėtų leistis sau metro įgyvendint, prašom! finansiškai bankrutavusi miesto valdžia visiškai privačioms lėšoms yra atvira; tik noriu pabrėžti, kad tegul nesitiki rentinys gauti dotacijų - juk privatus verslas, tai ir sukitės kaip išmanot :D nėr čia ko gaminti chimerų, kompensuojančių ekonomines įmonės nesėkmes
o apie privatizaciją apskritai... rusišką "laisvąją" rinką ir apskritai apie laisvąją rinką galit pasiskaitinėti kokias J. E. Stiglitz knygutes, kur autorius gerai suvarto šventuosius liberalus ir šv. Laisvąją rinką su šv. Tarptautiniu valiutos fondu :D

Nesamonė. Maskvos metro gali būt pelningas tik jei važiavimo kainos bus dar pakeltos. Jo ekspluatacijos kaštai KOSMINIAI. Kiek kainuoja eskalatorių elektra, perėjimo tunelių apšvietimas ir ventiliacija.
Tikiu, kad Londono metro galėjo būt pelningas. Bet ten vienkartinis bilietas 3 GBP skainuoja.
O šiaip ne taip seniai didžioji dalis metro linijų Londone bankrutavo...