Ответить на комментарий

Vilniaus ir Kauno dvimiestis – tai optimaliausia Lietuvos urbanizavimo forma. Iš didelio specialistų kolektyvo sudarytų šešių galimų jos variantų šį, jų rekomenduotą, aprobavo LR Seimas, 2002 m. spalio 29 d., patvirtindamas Lietuvos Respublikos Teritorijų bendrąjį planą – krašto ateities viziją 2020 metams. Dvimiesčio formavimo būtinybė tapo įstatymu;

Pirmoji ir būtiniausia Vilniaus ir Kauno dvimiesčio formavimo bei funkcionavimo sąlyga – greitas ir patogus susisiekimas tarp jo polinių miestų;

Dabartiniai Vilniaus miesto „vartai“ (geležinkelio ir autobusų stotys) yra atsidūrusios pietrytiniame, tai yra lyg ir miesto „kiemo“ fasade, nusigręžusiame nuo krašto masyvo. Tai labai nepatogu, nes daugiau kaip 3/4 Vilniaus keleivių vyksta priešinga – vakarų kryptimi. Reiškia, pagrindinis keleivių srautas į stotį iš centrinio miesto masyvo ir vakarinių „miegamųjų“ rajonų (o čia gyvena apie pusę vilniečių) priverstas judėti priešinga kryptimi. Susidaro nereikalinga „alkūnė“ miesto prieigose: reikia ją apvažiuoti. Gaištamas laikas, bereikalingai apkraunamas miesto centras ir senamiestis su visomis su tuo susijusiomis blogybėmis. Dvimiesčio programoje numatyta nauja Pilaitės keleivių stotis panaikintų minėtą „alkūnę“, sutrumpintų nuotolį iki Kauno gerais 5 kilometrais, o ji pati atsidurtų pačiame naujųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų „svorio centre“.

Moderniu geležinkeliu (išvystančiu 260 km/val. greitį) vilniečiai „Rail Baltica“ keleivių stoties ir Kauno oro uosto mazgą Karmėlavoje galėtų pasiekti per 20 min. Tai būtų racionaliausia Vilniaus miesto jungtis su transeuropinio geležinkelio trasa. Toks mazgas būtų patogiai pasiekiamas ir iš visų kitų šalies regionų;

Nauja šiuolaikiško geležinkelio keleivių stotis Pilaitėje būtų ne tik transportinės ašies Vilnius–Kaunas atraminis taškas. Sutapdinus ją su pirmosios metropoliteno linijos galine stotimi, atkarpa Pilaitė – Centras taptų svarbiu sostinės jungties su „Rail Baltica“ projekto elementu. Naujoji stotis galėtų būti labai paprasta – dvimiesčio ruožu atvykusiems keleiviams beliktų paviljone tik pereiti skersai perono ir sėsti į metro. Dar 7-9 minutės, ir jie jau miesto centre. Visomis kitomis viešojo transporto priemonėmis tai pareikalautų apie 30 min. Susidarytų paradoksali situacija: kelionė iš Kauno truktų trumpiau nei gatvės transportu pasiekti miesto centrą, ypač rytinio piko metu.

Turint galvoje, kad Vilniaus–Kauno ruožu kasmet kursuoja apie 1,5 mln. keleivių, toks geležinkelio ir miesto metropoliteno galinių stočių sutapdinmas būtų labai logiškas, modernus ir labai teigiamai charakterizuotų Lietuvą tiek plačiu kontekstu, tiek ir kaip solidų bei toliaregišką „Rail Baltica“ partnerį.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų pritariu viešumoje pasirodžiusiems prof. Jono Anuškevičiaus mintims ir argumentams ir siūlau kitų profesijų specialistams įsijungti į diskusiją tam, kad visapusiškai būtų apsvarstytas reikšmingas Lietuvai projektas.

Juozas Zykus
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“
valdybos pirmininkas

Ответить

  • Адреса страниц и электронной почты автоматически преобразуются в ссылки.
  • Строки и параграфы переносятся автоматически.

Подробнее о форматировании

CAPTCHA
This question is for testing whether you are a human visitor and to prevent automated spam submissions.

Sekite mus "Facebook"