3 dažniausiai teigiami mitai apie metropoliteną.

1. BRANGUS.

Anglai turi posakį: nesu toks turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus. Palyginkim: metro 1 km. įrengimo kaina 125 mln. litų, tramvajaus - 100 mln. Lt. tačiau ji kasmet pareikalauja dar po 5 mln. litų papildomų išlaidų. Vadinasi po penkerių metų jų įrengimo kainos susivienodins. Jeigu tramvajaus trasos ilgis 25 km., vadinasi 125 mln. nuostolių suma, tai suma už kuria galima pastatyti 1 km. metro.

2. Reikia MILIJONO gyventojų.

Mitas yra atsiradęs dėl Tarybų Sąjungoje egzistavusios praktikos pradėti metropoliteno statybą tik esant mieste ne mažiau kaip 1 mln. gyventojų. Deja, šis mitas iki šiol egzistuoja daugelio žmonių sąmonėje. Iš tiesų metro statomas nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, o ten kur jis geriausiai sprendžia gyventojų susisiekimo problemas. Barselona metro pradėjo statyti 1863m. neturėdama dar net 200 tūkst. gyventojų. Norvegai savo sostinėje Osle metro pradėjo statyti 1928 m., tuo metu Osle gyventojų nebuvo daugiau nei dabar jų yra Vilniuje ir jie tikrai nebuvo turtingesni už dabartinius lietuvius. Miestelis Rennes turintis 215 tūkst., o su priemiesčiais nesiekiantys 300 tūkstančių gyventojų metro pradėjo statyti 2000 m. Metro Europoje yra pasistatę daugelis mažesnių nei Vilnius miestų ir beveik visos sostinės.

3. Vilniuje sunkios geologinės sąlygos.

Dėl senų tradicijų ir statybininkų nepatyrimo Vilniuje labai mažai požeminių statinių. O geologinės sąlygos analogiškos kaip Minske ir Varšuvoje, kur šiuo metu sėkmingai vyksta Metro statybos. Geologų analizė rodo, kad mes esam žymiai geresnėse sąlygose nei pajūrio, bei didelių upių slėniuose esantys miestai: Berlynas,  Roterdamas, Kopenhaga, Amsterdamas, Hamburgas, Sankt Peterburgas.

Pastaba: Skaičiavimai supaprastinti, skaičiai suapvalinti. Konkrečius skaičiavimus galima perskaityti galimybių studijoje.