2010 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus rotušėje vyko Ateities miesto guru klubo diskusija – kokią įtaką miestų ekonomikai turi gerai išvystyta transporto sistema?

Diskusijų ciklas vyksta kas mėnesį, aktualiomis miestiečiams bei Lietuvos piliečiams temomis, su sėkmingais verslininkais, verslo aplinką įtakojančiais politikais ir žinomais visuomenės veikėjais ir publikuojamas žurnale „Valstybė“. Taip pat diskusijų tęsinys vyks radijuje „Žinių radijas“, forumai IT portale www.city24.lt. Nuo rugsėjo 1 d. LNK TV diskusijų cikle „Ateities miestas“.

"Miesto Guru" klubas tikisi, kad jų temos bus naudingos ir įdomios, o susitikimo metu pavyks užmegzti formalius ir neformalius ryšius su kolegomis vykdančiais veiklą, siekiančią darnios tvarios plėtros idėjos, tinkamo bendruomenės savivaldos modelio ir miesto vizijos, kurios laukia Vilniaus miestiečiai ir Lietuvos piliečiai.

Šios dienos tema buvo: Ar Vilnius liks be metro ir tramvajaus?

Tik atsitiktiniam žmogui gali atrodyti, kad transportas neturi įtakos miesto ekonomikai. Iš tiesų nėra nei vieno miesto su išvystyta ekonomika, kuriame nebūtų skiriamas ypatingas dėmesys transporto infrastruktūrai. Nes nuo to, kaip kokybiškai bus įgyvendinti transporto sprendimai, gali didėti arba mažėti miesto ekonominis potencialas. Tačiau net Lietuvos sostinėje Vilniuje, kurio ekonomikos augimas gali įtakoti didelę dalį Lietuvos ekonomikos, taip ir nesutariama, kokį transporto infrastruktūros modelį reikia vystyti. Diskusijoje apie tai, kokia turėtų būti modernaus miesto transporto vizija kalbėjo LRSM susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas; CPVA (centrinė projektų valdymo agentūra) privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Sarmavičienė; VŠĮ " Vilniaus metro" valdybos narys – Juozas Zykus; visuomeninio judėjimo "Taip" steigėjas Artūras Zuokas; UAB "Ober-haus nekilnojamasis turtas" valdybos pirmininkas Vytas Zabilius; Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius bei kiti.

Pateikiame Metro sąjūdžio valdybos nario Juozo Zykaus nuomonę Ateities miesto guru klubo diskusijos – „Ar Vilnius liks be metro ir tramvajaus?“ pateiktais klausimais.

• Kokią įtaką miestų ekonomikai turi gerai išvystyta transporto sistema?

„Viešasis transportas – miesto ekonomikos varomoji jėga“ – tokiu pavadinimu š.m. rugsėjo 6-8 d. Maskvoje vyks tarptautinis viešojo transporto asociacijos organizuojamas kongresas. VšĮ „Vilniaus metro“ yra šios organizacijos narė ir siunčia du savo atstovus. Įdomu ar siųs savo atstovus Susisiekimo ministerija ir Vilniaus savivaldybė? Kongreso pavadinimas ir yra atsakymas į klausimą.

• Vadovaujantis kokiais principais užsienyje priimami sprendimai pasirinkti vieną ar kitą transporto infrastruktūros modelį?

Politiniais. T.y. visuomenės susitarimo reikalas. Trunka 20-30-50 metų, kainuoja dešimtis milijardų.

• Kodėl Lietuvoje, pvz.,Vilniuje, jau dešimtmetį diskutuojama kas geriau – tramvajus ar metro, tačiau taip ir neprieinama prie bendro sutarimo?

Kuo visuomenės ekonominis supratimas žemesnis, tuo ilgiau tariamasi. Lietuvoje vis dar manoma, kad važinėjant 20-30 km/val. greičiu su džipu ekonomiškai galima konkuruoti su žmogumi, važiuojančiu 40 km/val. metro.

• Jūsų nuomone, koks transporto modelis geriausias Vilniui, kitiems didiesiems šalies miestams ir kodėl?

Vilniui reikalingas Metro, nes jis ekonomiškai efektyviausias, galingiausias, greičiausias, punktualiausias, komfortiškiausias, saugiausias, užtikrinantis civilinę saugą, prestižiškas.

• Ką atsakytumėte teigiantiems, kad tramvajus yra tik padidintas troleibusas, kuris nesprendžia spūsčių problemų, o metro projektas, įvertinus jo įgyvendinimo sąnaudas, urbanistinius niuansus ir t.t., atrodo esąs finansiškai nerealus?

Už mus tai atsako pasaulio, o ypač Europos miestų patirtis. Tramvajus naikinamas, metro vystomas, pvz. Niurnbergas, Briuselis. Atkūrę tramvajaus liniją Atėnai ir pasistatęs naują Dublinas, pripažįsta padarę klaidą ir toliau vysto metropoliteno sistemas.

• Kokie kiti transporto projektai Lietuvoje galėtų žymiai prisidėti prie ekonominio potencialo augimo?

Požeminės pėsčiųjų perėjos, 2-jų lygių sankryžos, greito eismo gatvės, aplinkeliai, tuneliai po geležinkeliais.

• Šiandien Kinijoje svarstoma gaminti autobusus, kurie galėtų pervežti iki 200 žmonių ir kurie netrukdytų kitam transportui, nes būtų dviaukščiai. Antrajame aukšte būtų keleiviai, o pirmajame būtų erdvė lengvajam transportui pravažiuoti. Ant šių autobusų stogų būtų įrengtos saulės baterijos. Ką manote apie tokio projekto realumą?

Tą patį ką ir apie susisiekimo sistemą „Pavyk basą“ ar apie dviračių tobulinimą. Tanzanijos bėgikai basi bėga maratoną greičiau nei europiečiai su startukais, o dviratis nuo savo pirmtako labai skiriasi, bet vistiek tai dviratis.

• Ar Lietuvoje, svarstant kokią transporto infrastruktūrą pasirinkti, atsižvelgiama į naujausius technologinius išradimus?

Pirmiausia pas mus toks svarstymas nevyksta. Nors metro idėją propaguoju nuo 2003 metų, bet šis svarstymas pirmas, kuris ne metrofilų iniciatyvos dėka, nebent ponia Rita tiek įžvalgi ir taip greitai perprato susisiekimo įtaką ekonomikai apskritai ir metro įtaką Vilniaus miestui konkrečiai bei ėmėsi misijos telkti visuomenę aktualiausiai Vilniaus miesto problemai spręsti. Kai dešimtmečiais nieko esminio nedaroma, tai apie naujoves šnekėti neverta. Kaip mes statybininkai sakom, pirmiausia reikia susitarti, kaip mes tą tiltą statysim: skersai ar išilgai upės, o tik po to kokios bus jo konstrukcijos. Todėl pirmiau reikia susitarti ar mes statome tramvajų, kuris Europoje laikomas tik kultūros paveldu, ar šiuolaikinį, automatiškai (be vairuotojo) valdomą metro.

Diskusijos apibendrinimas bus pateiktas žurnale “Valstybė” . Mūsų svetainės lankytojams “Valstybės” žurnalistų nuomonę paskelbsime kai tik šis žurnalas pasirodys prekyboje.