Apie Metropoliteno finansines galimybes

Lietuvoje vykusiame 55–ąjame Europos statybos inžnierių sąjungos (ECCE) tarybos suvažiavime Metro sąjūdžio (MS) atstovas turėjo galimybę pakalbinti buvusį Atėnų metro direktorių ir ECCE prezidentą Vasili Economopolus (VE). Naujienomis mielai pasidalinsime su skaitytojais:

MS: - Kaip Jūs susijęs su Atėnų metro?

VE: - Aš buvau Atėnų metro valdymo kampanijos vadovas keturis metus ir Generalinis direktorius dvejus metus.

MS: - Kaip vystėsi metro? Ar buvo naudojamasi viešojo ir privataus sektoriaus partneryste (VPSP)?

VE: - Metro vystymasis turi kelias stadijas:

  1. Galimybių studija. Nustatomi keleivių srautai ir pasirenkamas pati optimaliausia viešojo transporto rūšis.

  2. Preliminariai projektuojamos transporto linijos ir stočių pastatymo galimybės.

  3. Atliekami detalūs projektavimo darbai.

  4. Įgyvendinimas.

Galimybių studijoje įvertiname daugybę faktorių: veiklos ir statybos sąnaudas, įvairius investavimo būdus, tarptautinę metro įgyvendinimo patirtį.

Yra daugybė finansavimo metodų.

Pradžioje – objektas gali būti įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu.

Kitas būdas – ES skiria pinigų išskirtinai metro projektams. Sanglaudos fondų programos, tokios kaip tvaraus transporto, miesto, tvarios visuomenės.

Be paramos, kuri yra 100% finansuojama, yra bankų finansavimas, pavyzdžiui iš Europos investicijų banko. Paskola gali būti iki vieno procento priklausomai nuo šalies. Pirmus šešis metus nereikia grąžinti paskolos ir palūkanų, tai yra labai efektyvus būdas, bet visgi tai paskola.

Kai kurie metropolitenai yra statomi naudojant visus tris finansavimo šaltinius:

  1. 60% Europos parama,

  2. 20-30% finansuojama iš bankų,

  3. 10-20% valstybės finansavimas (galimas ir privataus sektoriaus finansavimas per VPSP).

Paskutinį dešimtmetį vystoma viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė, yra daugybė pavyzdžių Kinijoje, Hong Konge ir Arabų šalyse, 150 km Kuveite, taip turime pavyzdį Kopenhagoje. Kopenhagoje valstybė metro projektui nedavė nė cento, bet valstybės įmonė valdanti metro įsteigė dukterinę įmonę, kuri užsiėmė nekilnojamu turtu – supirkdavo žemes ir vystydavo gyvenamuosius kvartalus ir komercinius pastatus. Iš nekilnojamo turto plėtros ir metro bilietų pardavimo pajamų yra grąžinamos paimtos paskolos metro plėtrai. Šitas metodas yra naudojamas kai metro yra vystomas į naujai vystomus rajonus.

Kai metro vystomas jau gyvenamose teritorijose papildomos pajamos siekiamos gauti iš komercinės veiklos, pavyzdžiui reklamos. Savo vadovavimo laikotarpiu, Atėnų metro, 15% pajamų gaudavo iš komercinės veiklos.

Yra ir kitokių finansavimo būdų:

  • mokesčiai už nekilnojamo turto objektus metro linijoje, kai vystomi nekilnojamo turto projektai metro linijose;

  • žemės vertės padidėjimo būdas – nekilnojamo turto vystytojų ir savininkų mokesčiai, kurių turtas yra netoli vystomo metro ir turi teigiamos įtakos jų turto vertei. Turtas yra apmokestinamas priklausomai nuo turto vertės padidėjimo dėl metro;

  • apmokestinami miesto keliai, kuriuose susidaro dideli transporto kamščiai. Pinigai patenka tiesiai į metro sąskaitą.

Sekite mus "Facebook"