Elektroninis bilietas Vilniuje: gražią idėją sugadino nevykęs įgyvendinimas

Nuo rugpjūčio 15 d. Vilniaus viešajame transporte galiausiai startavo pilnavertė elektroninio bilieto sistema. Bemaž šešerius metus trukę sistemos diegimo darbai buvo ne kartą atidėti, vis pasižadant problemas išspręsti per artimiausius mėnesius. Galiausiai šis trečiadienis tapo ta diena, kai 12,5 mln. litų atsiėjusio projekto rezultatas tapo pagrindiniu atsiskaitymo už Vilniaus viešojo transporto paslaugas būdu. Natūralu, kad permainų stokojančioje sostinės viešojo transporto sistemoje toks įvykis sulaukė išskirtinio dėmesio. Žiniasklaidoje netruko pasirodyti kritiški straipsniai, o gyventojai net parengė peticijas, nukreiptas prieš naująją sistemą.

Ko gero turėtumėme sutikti, kad šiuolaikinėms technologijoms sparčiai skverbiantis į mūsų kasdienybę, mokėjimo už viešojo transporto paslaugas elektronizavimas buvo neišvengiamas. Palyginus su popieriniais, e. bilieto potencialas itin didelis. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai žada, kad ateityje vienu bilietu bus galima atsiskaityti ir kituose miestuose bei užmokėti už automobilių parkavimą.

Didžiausia e. bilieto įnešta naujovė – pusvalandiniai ir valandiniai bilietai. Nuo šiol mokama ne už įlipimą į transporto priemonę, o kelionės trukmę nepriklausomai nuo persėdimų skaičiaus. Natūralu – kodėl keleivis važiuojantis dvi stoteles, turi mokėti tiek pat, kiek ir tas, kuris važiuoja visą maršrutą? Iš šono viskas atrodo sąžiningai ir teisingai, tačiau su e. bilietu pakeista kainodara lėmė tai, kad dvi stoteles važiuojantis keleivis nuo šiol mokės dar daugiau nei prieš reformą. Vietoje du litus kainavusio bilieto, dabar teks pakloti du su puse. Be abejo, už šią sumą per 30 min. galima atlikti neribotą persėdimų skaičių, tačiau su persėdimais keliauja toli gražu ne kiekvienas, o tai darantys paprastai įsigyja mėnesinį bilietą.

Sumaištį didina ir tai, kad keleiviui teks pačiam rūpintis kelionės trukme ir pagal tai spręsti kokį bilietą žymėti. „Susisiekimo paslaugų“ atstovai teigia, kad iki 35 min. trunkančioms kelionėms dar tiks 30 min. bilietas, tačiau ilgesnėms jau teks žymėti valandinį, kainuojantį tris su puse lito.

Kituose, tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių miestuose taikoma kiek kitokia, keleiviui naudingesnė, praktika, kai 30 min. ar 60 min. laiko limitas įgalina atlikti neribotą persėdimų skaičių per nustatytą laikotarpį, tačiau įsėdus į reikiamą transporto priemonę keliauti galima nors iki maršruto galo laiko nebeskaičiuojant. Svarbu tik tai, kad įlipimo metu bilietas dar galiotų. Taip išvengiama painiavos dėl kelionės trukmės, o keleivis gali sutaupyti, rinkdamasis pigesnį bilietą.

Permainos neaplenkė ir mėnesinių bilietų. Nuo šiol bilietas pradės galioti ne nuo pirmos mėnesio dienos, o nuo pirmojo aktyvavimo komposteriu. Taip pat įvesti trijų, šešių ir devynių mėnesių bilietai. Keista tai, kad perkant pastaruosius, kaina lieka tokia pati, kaip perkant atitinkamai tris, šešis, ar devynis mėnesinius bilietus – ilgo galiojimo bilietai kelionės neatpigins. „Susisiekimo paslaugų“ atstovai į klausimą, kodėl iš karto perkant trijų, šešių ar devynių mėnesių bilietus nebus taikomos kitos kainos, atsakė taip:

„Pristatėme šiuos bilietus, gavę prašymų ir pageidavimų iš keleivių bei įmonių, norinčių iš anksto ilgesniam laikotarpiui papildyti viešojo transporto bilietus. Tokia kainodara taip pat patogi tėvams, kurie nori moksleiviams ar studentams papildyti bilietą ilgesniam laikui, t.y. visiems mokslo metams, kad kiekvieną mėnesį nereikėtų rūpintis dėl bilieto papildymo (pavyzdžiui, 270 dienų, t.y. ~9 mėnesių bilietas kainuos 180 Lt).“

Akivaizdu, kad nuo tiesioginio atsakymo išsisukta. Guodžia tai, kad mėnesiniai važiavimo bilietai šiek tiek atpigo: 30 dienų bilietas, galiojantis savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, nuo šiol kainuoja 100 litų (ankščiau kainavo 110), be savaitgalių ir šventinių dienų – 90 litų (ankščiau – 100 Lt.).

E. bilieto atsiradimas mieste (ankščiau buvusios elektroninio mėnesinio bilieto kortelės praktiškai neturėjo e. bilietui būdingų savybių) sveikintinas žingsnis, tačiau padaryta klaidų projektą įgyvendinant (perėjimas per staigus, tinkamai neparuoštos bilietų pardavimo vietos, vis dar nėra galimybės papildyti internetu, paini sistema) ir parenkant kainas. Jų augimą būtų galima pateisinti, jei kartu su pabrangimu būtų pradėtos teikti kokybiškesnės paslaugos. Dabar yra priešingai – savivaldybės atstovai atvirai neslepia planų atsisakyti troleibusų, todėl šios transporto rūšies parkas nebeatnaujinamas, o esami troleibusai į gatves išrieda tik išradingų mechanikų dėka.

Vertėtų pasimokyti iš Kauno, kur vienkartinis e. bilietas galioja iki maršruto pabaigos bei suteikia teisę nemokamai persėsti į kitą transporto priemonę per pusvalandį ir tęsti kelionę iki šio maršruto pabaigos. Persėdus į kitą transporto priemonę vėliau nei po 30 minučių, sistema automatiškai apskaičiuoja laiką ir įlipant nuskaito antrojo bilieto kainą. Tokiu būdu keleiviui transporto priemonėje nereikia nerimauti bei iš anksto prognozuoti, kiek laiko truks kelionė.

Lieka tikėtis, kad Vilniuje kilę nesklandumai netruks būti pašalinti, o kainodara ir bilietų tipai bus keičiami keleivio naudai.

Autorius: Jurgis Laskauskas

Sekite mus "Facebook"