Ko trūksta, kad sėkmingai bendradarbiautų privatus ir viešasis sektoriai?
Vytautas Žukauskas
Lietuvos laisvosios rinkos
instituto vyr. ekspertas

Užsienyje šis modelis veikia be trikdžių. Jo principu įgyvendinami vieni didžiausių, reikšmingiausių infrastruktūros projektų. 0 pas mus šis modelis neįsisiūbuoja, nors keleto mėginimų būta. Kalbama apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) principą. „Statyba ir architektūra" šį kartą klausia: kodėl Lietuvoje beveik neveikia VPSP modelis, kodėl tokiu būdu neįgyvendinami projektai, kurių valstybė pati neįveikia? Kokios pagrindinės priežastys?

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvoje iki 2012 metų pradžios buvo sudarytos ir galiojo 32 VPSP sutartys. Turint omenyje, kad tai galėtų padėti spręsti tokias problemas kaip biudžeto lėšų trūkumas, neefektyvi viešojo sektoriaus veikla, šis skaičius yra nedidelis. Priežasčių, kodėl Lietuvoje nedaug VPSP sutarčių - ne viena.

Tam, kad privatus sektorius prisiimtų riziką ir dalyvautų projektuose, būtinas teisinis ir politinis stabilumas. VPSP apibrėžimas apima labai įvairius teisinius santykius, tokius kaip infrastruktūros kūrimo ir teikimo paslaugų, priežiūros ir administravimo sutartys, išperkamosios nuomos sutartys, visiškai baigto projekto, objekto pirkimo arba statybos-eksploatavimo-perdavimo sutartys, projektavimo-statybos-finansavimo-eksploatavimo sutartys. Nuo 1996 metų Koncesijų įstatymas gerokai patobulintas, bet vis dar trūksta aiškumo, susijusio su ikisutartiniais santykiais - lokiais kaip derybos ar siūlymų teikimas. VPSP sutartyse privatus sektorius dažnai prisiima didžiausią finansinę riziką, lodėl teisinis aiškumas būtinas.

Svarbu ir politinė rizika. Viešąjį sektorių, kuriamus įstatymus Lietuvoje smarkiai veikia rinkimai: Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų kaita. Rizika, kylanti dėl politinio neapibrėžtumo, atgraso potencialius Lietuvos ir užsienio investuotojus, nes VPSP sutartys yra ilgalaikės.

Dar viena problema yra patirties ir įgūdžių trūkumas. Tokios Europos šalys kaip Didžioji Britanija, Prancūzija VPSP projektus įgyvendina daugiau nei šimtmeti. Čia yra išplėtota teisinė bazė, ginčų sprendimo mechanizmai, viešojo sektoriaus personalo gebėjimai. Lietuva patirties, susijusios su tokiais projektais, kol kas turi labai mažai. Nors konsultacijų ir dalijimosi užsienio patirtimi yra, derybos, sutarčių sąlygų formulavimas, finansinės ir kilos rizikos paskirstymas reikalauja aukščiausio lygio profesionalumo. Rajonų savivaldybėse sudėtinga turėti aukšto lygio šios srities specialistų.

Koją kiša ir neigiamas požiūris j privatų sektorių, Keli netinkamai įgyvendinti ar nepagrįstai neigiamai įvertinti VPSP atvejai neturėtų kompromituoti visos VPSP idėjos. Tai, kad privatus sektorius siekia pelno, dar nereiškia, kad VPSP projektai nėra naudingi viešajam sektoriui. Pelno siekis skatina veikti efektyviau, gerinti paslaugų kokybę. Žinoma, labai svarbu aiškiai sutartyse numatyti ir pasidalyti riziką, kad nebūtų taip, jog VPSP projekto pelną prisiima viena pusė, o nuostolį - kita.

Mažą VPSP projektų skaičių galbūt lemia ir tai, kad Lietuvoje dėl nedidelio gyventojų skaičiaus yra ir mažiau tokių projektų, kuriuos įgyvendinant apsimokėtų dalyvauti dideliems investuotojams. Žinoma, svarbu ir tai, kad viskas vyksta palaipsniui. Lietuva tik dabar viešųjų pirkimų sritį po truputį daro efektyvesnį, o VPSP projektai yra daug sudėtingesni. Mokantis iš jau įvykdytų projektų, iš kitų šalių patirties, tikėtina, kad VPSP atvejų daugės.

Juozas Zykus
asociacijos "Metro sąjūdis"
valdybos pirmininkas

Į klausimą, kodėl Lietuvoje stringa VPSP galima atsakyti tvirtai: mūsų šalyje toks modelis kol kas visiškai neveiksmingas. Tačiau tokiu principu plėtoti Lietuvos ekonomiką negalima, o būtina. Kai pasieksime tokį skolinimosi lygį kaip Graikija, o Europos Sąjungos parama baigsis, iš Lietuvos išsibėgios visi darbingi ir kūrybingi žmonės, mūsų šalyje liks tik pensininkai ir politikai bei valstybinis aparatas. Tada valdžia pradės pardavinėti Lietuvą, jos žemę ir valstybės turtą. Žodžiu, bus kaip toj dainoj: „Vyrai gėrė, vyrai gers, kol pasaulis apsivers. Kai pasaulis apsivers, ant griuvėsių vyrai gers."

Vienintelis kelias mažinti nedarbą - žmones įdarbinti viešajame sektoriuje už privačius pinigus. Europoje VPSP principas taikomas labai plačiai. Pas mus paprasčiausiai trūksta atsakomybės. O kur dar tokių projektų patvirtinimo procedūros trukmė bei sudėtingumas?

Būtų įdomu sužinoti, kaip politikai mato Lietuvą, pavyzdžiui, po 30 metų. Kur jie mus veda? Anksčiau vedė j komunizmą. Buvo šūkis: tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija. Dabar laimės viršūnė yra nepriklausomybė plius renovacija. Žmonėms, kurie palieka Lietuvą, reikia nedrausti realizuoti savo planų, jiems reikia leisti čia dirbti.

Kas man gali atsakyti, kodėl turime statyti metropoliteną Helsinkyje, o ne Vilniuje? Kodėl turime landžioti kanalizacijos vamzdžiu, bet nepajėgiame įsirengti normalaus pėsčiųjų praėjimo?

Artūras Blotnys
Vilniaus miesto savivaldybės
miesto plėtros departamento direktorius

Pavyzdžių, kai projektai įgyvendinami VPSP principu, Vilniaus mieste yra, nors ir ne tiek daug. Kokie trukdžiai neleidžia plėsti tokį bendradarbiavimą, Vienareikšmiškai sunku atsakyti. Valstybės institucijų inicijuojami projektai vieši ir skaidrūs, tačiau kažkodėl justi verslo nepasitikėjimas. Kyla daug diskusijų, ar viešieji pirkimai vyksta sąžiningai, kodėl laimi vienas, o ne kitas. Kai taip aiškinamasi santykius, ir kyla nepasitikėjimas.

Finansinė savivaldybių padėtis šiandien nėra geriausia. Bendradarbiaujant su privačiu verslu būtų galima įgyvendinti reikšmingus projektus, Bet čia jau verslininkai žiūri atsargiai: ar savivaldybės išties sugebės vykdyti savo įsipareigojimus?

Vilniuje trūksta vaikų darželių, automobilių stovėjimo aikštelių. Tokie projektai galėtų būti įgyvendinti VPSP principu. Partnerių ir investuotojų ieškome nuolat. Jų pasirinkimas, irgi nėra gausus, bankai nebeskolina pinigų projektams įgyvendinti, kaip tai darydavo anksčiau. O savų pinigų dideliems projektams įgyvendinti vargu ar užtektinai turi net didžiulės kompanijos.

Mindaugas Statulevičius
Lietuvos nekilnojamojo turto
plėtros asociacijos direktorius

Pasitikėjimo privačiu sektoriumi stygius lėmė perteklinius reikalavimus įvairiuose VPSP projektuose. Dėl to tokie projektai tampa ne tik sunkiai finansuotini, bet ir apskritai sunkiai įmanomi.

Pasiekti geresnių rezultatų padėtų verslo ir potencialių finansuotojų įtraukimas pačioje ankstyviausioje stadijoje - jau rengiant konkurso sąlygas, kad projektai būtų skaidrūs, gyvybingi, įgyvendinami kuo efektyviau. Verslas pasiruošęs pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi.

Sekite mus "Facebook"