Goštauto viaduko statyba. Kiek kainuoja netinkamas darbų organizavimas?

Ne kiekvienas susimąsto, kuo atsiliepia Goštauto viaduko statyba mums, eiliniams mokesčių mokėtojams. Pakeiksnojame nepatogumą stovėdami spūstyje ir tiek. Tiesiog: -„nieko čia daugiau nepadarysi“.

Pasigilinti į šį „reiškinį“ paskatino rytmetis, kuomet 7:30 važiavau iš centro į Žemuosius Panerius. Įspūdį padarė tai, kad tuo metu nė vieno darbininko statybos objekte dar nebuvo. Tą pačią dieną 17:30 važiuojant iš Žemųjų Panerių į centrą, darbininkų jau nebuvo nė vieno.

Kilo natūralus klausimas: - Kiek truks statyba, jeigu taip organizuojamas darbas?

Ogi, pusmetį uždelsta Goštauto viaduko statyba, „iš kišenių ištrauks“ ko ne, dar tiek pat, kiek kainuoja pati statyba.


Matematika paprasta

Anksčiau iš Žemųjų Panerių į centrą važiuodavau 15 minučių. Prasidėjus statybai, tą maršrutą įveikiu per 25 minutes. Tai reiškia, kad 10 minučių palieku kamštyje. Nei daug nei mažai čia viena kryptimi per parą pravažiuoja daugiau nei 12 000 automobilių, abiemis kryptimis - 24 000. Imant, kad viename automobilyje vidutiniškai važiuoja 1,5 žmogaus, tai sudaro 36 000 keleivių, kurie visi bendrai sugaišta 6000 valandų savo laiko.

Pirma mano (ir visų mūsų) indėlio į netinkamą statybos organizavimą dalis yra sugaištas laikas. Valstybės nustatyta, kad žmogus per 1 valandą sukuria 34 litus pridėtinės vertės. Taigi – žmonių sugaištas laikas per vieną parą sudaro 6000 val. x 34 lt/val = 204 000 litų. Per pusę papildomų metų (išmetant laisvadienius) žmonių sugaištas laikas atsieina 204 000 lt. x 105 d. = 21 420 000 lt (dvidešimt vieną milijoną keturis šimtus dvidešimt tūkstančių litų).

Kita mano (ir visų mūsų) indėlio į netinkamą statybos organizavimą dalis yra sudegintas transporto priemonės kuras. Valstybės pripažinta, kad automobilis per valandą sudegina nuo 1,2 iki 2 litrų kuro. Paprastumo dėlei imkime 1,5 litro per valandą. Taigi 24 000 automobilių, po 10 minučių, per 105 dienas savo variklius kūrena 420 000 valandų ir sudegina 630 000 litrų kuro. Per pusę metų už kamštyje sudegintus degalus mes asmeniškai sumokėsime beveik 3 000 000 lt (tris milijonus litų).

O kur automobilių eksploatacinės išlaidos, oro tarša, žmonių sveikata ir daug kitų čia nevertintų faktorių.

Šio transporto mazgo statybos šeimininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė. Nejaugi šioje institucijoje nėra darbuotojų, kurie naudojasi ta kelio atkarpa? Nejaugi miesto valdžia su meru priešakyje nemato netinkamo statybos organizavimo ir terminų vilkinimo? Nejaugi tai niekam nerūpi? Juk, ėmusis tinkamų priemonių, galima sumažinti dešimtimis milijonų kainuojančias netektis.

Jeigu eilinis pilietis galėjo pastebėti ir paskaičiuoti statybos nuostolius, tą privalėjo padaryti ir savivaldybė, įskaičiuodama gyventojų nuostolius į galutinę sąmatą.

„Netinkamas darbų organizavimas“ — tarsi tai tebūtų išsimokslinimo ar įgudimo stoka. Betgi priešingai: būtent patirtis skatina abuojumą, tokių ne savo nuostolių nepaisymą, sąmoningą žalos darymą. Nes taupantys lieka kvailio vietoje.

Juk niekas, pirmiausia patys statybininkai ir jų užsakovai nekelia klausimo, kodėl statybos (perstatymo) sąmatoje ir atitinkamai rangos sutarties kainoje nėra dėl darbo organizavimo sukeltų nuostolių aplinkiniams atlyginimo? Būsimi nuostoliai gi iš anksto žinomi, juos nesunku bent apytiksliai suskaičiuoti, kaip tai Goštauto atveju padarė anoniminis šio rašinio autorius.

Jeigu savivaldybės varžytynėse kainos būtų su numatomais nuostoliais (ir jų atlyginimu), tai rangovai mikliai rastų darbo organizavimo būdų, kaip tuos nuostolius sumažinti, nes santaupas pasiliktų sau.

Dabar gi vilkui patikime avių ganymą, o paskui jį mušame (ne, tik paburbame, pasiguodžiame), kad avys patyrėme netektį.

Vladas Palubinskas    

Sekite mus "Facebook"