Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Seminaras Seime: "Naujų transporto rūšių diegimas Vilniaus mieste"

Š.m. lapkričio 14 d. Seimo „Metro idėjos paramos grupė“, kurios gretas papildė dar dvylika parlamentarų ir šiai dienai sudaro daugumą (72 nariai), vadovaujama Seimo nario Pauliaus Saudargo Seime surengė seminarą tema „Dėl naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste“.

Susirinkusiems Seimo, Vilniaus miesto tarybos nariams, transporto specialistams, mokslo bei verslo atstovams buvo pristatyta Ūkio subjektų grupės, vadovaujamos prof. dr. Marijos Burinskienės parengta „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano“ koncepcija ir asociacijos “Metro sąjūdis” parengta Metropoliteno diegimo konceptualioji dalis.

Ūkio subjektų grupės parengto darbo išvados, kuriose siūloma, kad tolimesnėje rengiamo projekto detalizavimo stadijoje pirmenybė būtų teikiama tik ekotramvajaus ir BRT tipo greitojo autobuso tinklo plėtrai, sukėlė prieštaringų nuomonių ir audringą diskusiją.

“Metro sąjūdžio” parengtoje koncepcijoje siūloma viešojo transporto sistemos modernizavimui ir naujų viešojo transporto rūšių įdiegimui, siekiant padidinti keleivių pervežimą viešuoju transportu bei didinant jo konkurencingumą ir pervežimų kokybę – komfortą, greitį, punktualumą, reguliarumą, saugumą, mažinant neigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, viešojo transporto vystymą Vilniaus mieste planuojant iki 2040 metų, numatyti didelio pajėgumo transporto rūšies sistemos – metropoliteno - įdiegimą, kuris būtų įgyvendintas koncesijos principu privačiomis lėšomis bei siekiant tam tikslui ES paramos.

Seimo narys Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį į tai, kad metropoliteno diegimo Vilniaus mieste projektu tikrai susidomėtų užsienio investitoriai.

Seimo Finansų komiteto narys Vytautas Galvonas pabrėžė, kad Lietuvai būtų naudinga, vystant tokius projektus, finansinę riziką ir atsakomybę leisti prisiimti verslo struktūroms.

Diskusiją vainikavo vicemero Romo Adomavičiaus išsamus pasisakymas. Jis patikino, kad miesto valdžia atsakingai žiūri į šio, Vilniaus miesto gyventojų susisiekimą įvardintu kaip svarbiausiu klausimu, sprendimą. Tuo tikslu dar 2010 metais kovo mėn. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo surengta tarptautinė konferencija – kūrybinės dirbtuvės “Naujų viešojo transporto rūšių diegimo Vilniuje perspektyvos ir galimybės”. Konferencijos tikslas buvo, surengus transporto, planavimo, projektavimo specialistų darbinį susitikimą, atsižvelgiant į miesto ypatumus, pasiūlyti optimaliausius galimus Vilniaus viešojo transporto sprendimus. Pasirodė, kad Vilnius nėra toks paprastas miestas, reikia įvertinti daugelį aspektų, tarp jų ir tai, kaip evoliucionuos ne tik transporto sistemos, bet ir gyventojų įpročiai. Pagrindinis uždavinys – sumažinti automobilių srautus, o senamiestyje – jų visiškai atsisakyti. Tai pakeisti gali viešasis transportas, tačiau jis turi pasižymėti greičiu, komfortiškumu, pasiekiamumu, punktualumu, galingumu. Viešojo transporto sistemos patobulinimas veda ir prie kokybiškesnio gyvenimo. Šiandien jau yra pateikta naujų transporto rūšių diegimo studija, kurią svarsto devyni Vilniaus miesto tarybos komitetai, o savo apsisprendimą – kokią naują transporto rūšį Vilniaus miestas turės iki 2040 metų, jie pareikš dar šį mėnesį artimiausiame Tarybos posėdyje.

br /

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro konstrukcijų eksploatacijos laikas ilgesnis, nes aplinka neardo konstrukcijų, atmosferos poveikis yra minimalus.

Draugai

Blog'ai