Miestų ekonominė aksioma nurodo, kad transporto sistema - savotiška miesto ekonomikos kraujotaka. Šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje, ko gero, nerasime nė vieno didmiesčio, kuriame transporto sistema būtų neišplėtota, pasenusi ar neatitinkanti mūsų laikų specifikos. Juk nuo to, kokia transporto kokybė, priklauso ir miesto ekonominio potencialo augimas arba mažėjimas. Tai ypač pasakytina apie valstybių sostines.

Vladas ŠERELIS

Tam, kad gautų atsakymą, kuris iš anksto yra žinomas, Vilniaus miesto savivaldybė pasirengusi išleisti beveik milijoną litų. Už juos bus rengiamas specialusis transporto planas, kurio tikslas - išsiaiškinti, ar reikia tobulinti esamą viešąjį transportą, ar diegti antžeminį bėginį transportą, kuriuo įvardijamas tramvajus, ar diegti požeminį bėginį, kitaip tariant - metro.

Kęstutis Turonis

Vilniuje jau rengiamas naujas miesto strateginis planas (iki 2020 metų). Ar bus ambicingų užmojų?

Apklausa parodė: didžiausia problema vilniečiai laiko transporto kamščius. Taigi - ir triukšmą, ir aplinkos oro taršą, ir kitus nepatogumus.

Lina LIŪNIENĖ

Plungiškiai pamena, kaip prieš kelerius metus buvo negailestingai numarinta jų viltis turėti viaduką, kuris sujungtų geležinkelio perskirtas miesto dalis. Viadukui griežtą „ne" tarė paveldosaugininkai. Dabar žiebiama nauja viltis - neseniai į Savivaldybę „atvežtas" pasiūlymas Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, po geležinkeliu, įrengti požeminį tunelį. Jį teikia sostinės UAB „Vilniaus rentinys".

Ginant visuomenės interesą „Žaliajame pasaulyje" kritikavome UAB „Vilnius Consult" parengtą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitai. Priminsime, jog joje nenagrinėjama, t.y. nenumatyta įrengti dviejų lygių pervažą Lentvaryje, Amaliuose ir prie Vievio, nors geležinkelio Vilnius-Kaunas modernizavimui ir traukinių eismo pagreitinimui iki 160 km/val. numatomoji investicija - apie vieną milijardą litų.

Pirmasis viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektas - ties starto linija

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas įmanomas ir Lietuvoje. Vyriausybė prieš keletą savaičių patvirtino viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010-2012 metais programą. Plėtojant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą valstybė užtikrintų efektyvesnį paslaugų teikimą gyventojams, optimizuotų viešosios infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas ir pagerintų paslaugų kokybę. Užsienio šalių patirtis rodo, kad tokiu būdu galima sutaupyti iki 30 proc. išlaidų.

Sostinė kuria strategijas, kaip plėtosis ateinantį dešimtmetį

Vladas ŠERELIS
Paradoksalu - Vilniaus miesto savivaldybė rengia strateginį planą, tačiau strateginio planavimo skyriaus šioje valdžios institucijoje seniai nelikę. Norom nenorom kyla klausimas: kas tą planą įgyvendins, kas prižiūrės patį procesą?

Veikė kaip laikrodis

Šiuo metu planuojant sostinės raidą teoriškai vadovaujamasi Vilniaus miesto 2002-2011 metų strateginiu planu. Teoriškai dėl to, kad „Statybos ir architektūros" kalbinti specialistai negalėjo pasakyti, ar dabar iš viso laikomasi kokių nors planų planuojant darbus.

Į mūsų šalies sostinę kasdien atvyksta 150-160 tūkst. žmonių - į darbą, spręsti įvairius reikalus, į svečius ar susipažinti su didžiausiu Lietuvos miestu. Neatsitiktinai tiek kalbama apie Vilniaus ir Kauno dipolį. Labai svarbu, kad iš Kauno sostinė būtų pasiekiama greitai, patogiai. Kol kas tik vaizduotės pagalba siekiame įveikti tą kelią mažiau nei per valandą ar net pusvalandį.

Spartus ES paramos lėšų įsisavinimas sunkmečiu galėjo tapti vienu iš svarbiausių ekonomikos gaivinimo instrumentų, tačiau skaičiai liudija, kad šiuo intrumentu Lietuva naudojosi vangiai. Susisiekimo infrastruktūros srityje neįsisavinta 42 proc. ES paramos.

Kaip vienos pagrindinių ES lėšų nepanaudojimo priežasčių nurodoma laiku neparengta techninė dokumentacija, nepateiktos paraiškos, užtrukusios viešųjų pirkimų procedūros, biudžeto lėšų kofinansavimui nebuvimas.

Ieva PINKEVIČIŪTĖ

Vilniuje tebediskutuojama, kuri viešojo transporto priemonė būtų naudingiausia

Prieš kurį laiką atlikta vilniečių apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė sostinės gyventojų didžiausia miesto problema laiko transporto spūstis. Jose vilniečiai kasdien priversti praleisti po valandą ar dar ilgiau. Specialistai tokį laiko gaišimą įvertino pinigais - išėjo milijardai litų.

Šiemet Berlyno metropolitenas atšventė 107-ąjį savo gimtadienį. Skaičiuojanti 173 stotis, išsidėsčiusias devyniose linijose, Vokietijos sostinės metro sistema kasdien perveža virš milijono keleivių. Skaičiai, lyginant su Lietuvos, įkvepiantys. Nors ir nerekordiniai. Maskvos metropolitenas kasdien perveža septynis kartus daugiau keleivių.

Ši krizė yra ne pirma ir ne paskutinė. Pažvelkime, kaip žmonės elgėsi vienos iš didžiausių praėjusio šimtmečio pradžioje siautėjusios krizės metu.

Apibendrintai galima pasakyti, kad tuo metu valstybės vadovai žmonių energiją koncentravo į viešuosius darbus, kartais net beprasmiškus, tokius kaip „vieni griovį kasa, o kiti užkasa“. Buvo ir idėjų „fix“, pavyzdžiui, upių vagas nukreipti iš šiaurės į pietus. Bet buvo priimta ir daug protingų sprendimų bei padaryta gerų darbų, pavyzdžiui, vokiečiai nutiesė daug kelių, kuriais ir šiandien naudojasi. O lietuviai pradėjo statybas tuometinėje sostinėje Kaune. Kad perpardavėjai nelaikytų nenaudodami miesto žemės, valdžia įvedė žemės mokestį ir Lietuvos sostinėje užvirė visuomeninių pastatų, kurie ir šiandien puošia miestą, statyba.

Dabartinė Vilniaus viešojo transporto sistema nepajėgi užtikrinti greito, patogaus ir saugaus susisiekimo. Spūstys gatvėse, oro taršos didėjimas kelia rūpesčių kiekvienam sostinės gyventojui. Metro galėtų akivaizdžiai sumažinti šias problemas. Tačiau ar kada nors ši idėja bus įgyvendinta?

Siūlome Jūsų dėmesiui visą straipsnį 2009 m. birželio 10 d. savaitraštyje " Savaitė su TV " Nr.24.

Straipsnis iš žurnalo "Baltic Railways magazine" 2009 m. Nr. 1
www.railbaltic.eu

Jau įkurta visuomeninė organizacija "Metro sąjūdis", vienijantis apie šešis tūkstančius narių, įsteigta viešoji įstaiga "Vilniaus metro". Organizacija "Metro sąjūdis" kuria būsimo Lietuvos sostinės metropoliteno viziją ir kaupia brėžinius, žemėlapius, schemas anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis su jau veikiančių ir dar statomų Europos šalių metro linijų aprašymais, tų statybų ypatumais, ekonominiais ir techniniais skaičiavimais, technologinėmis naujovėmis.

2009 metų balandžio 2 dieną Ispanijoje, Sevilijoje (kurioje gyvena 701,9 tūkst. gyventojų) buvo pristatytas pirmos linijos pirmasis etapas. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo Andalūzijos prezidentas Manuelis Chavesas Gonzalesas, visuomeninių darbų ministrė Magdalena Alvarez Arza bei regiono visuomeninių darbų vadovas Luisas Garsia Garrido. Atidarymo kalboje Luisas Garsia Garrido pažymėjo, kad pirmoji linija yra šiandieninės Andalūzijos bei viso šiuolaikinio pasaulio "perliukas". Tai pirmasis metro Ispanijoje, kuris įrengtas su stiklinėmis sienomis, kurios prasiveria tik vagonui atvykus, o bilietų pardavimo sistema pagrįsta tik kortelėmis.

Šiai dienai įėjimas į Prahos požeminį visuomeninį transportą yra atviras visiems, t.y. galima laisvai nusileisti į stotį, pavažiuoti reikiama metro kryptimi ir jeigu nebūni "sučiuptas" kontrolierių, gali sutaupyti 26 Čekijos kronas. Todėl daugumai Prahos gyventojų bei nemažai daliai miesto svečių susidaro nuomonė, kad miesto metropolitenas tai mecenatas, kuriuo gali naudotis nemokamai ir mokėti 26 kronas visiškai nebūtina.

Maskvos miesto valdininkai nespėjo pateikti ambicingo metro plėtros plano už 4,9 trilijonus rublių (apie 367 milijardo litų), kai užgriuvusi finansų krizė koreguoja šiuos planus. Federalinė valdžia teigia neturinti lėšų tokio užmojo projektui finansuoti.

Pirmieji iš 424 Bombardier metro vagonų buvo pakrauti į Antonov Airines lėktuvą AN-124-100M transportavimui į Delį (Indija). 45 tonų vagonas iš rytų Vokietijos Gorlizo miestelio buvo nutransportuotas į Parchimo oro uostą Meklenburgo regione (netoli Danijos).

Jungtinių Arabų Emyratų sostinė Dubajus pardavė teises į metropoliteno stotelių vardus ir taip uždirbo 486 mln JAV dolerių. Taip pat Dubajaus Kelių ir Transporto direkcija (KTD) pasirašė koncesinį susitarimą su Kassab Media and Wellmark Comunication kompanija 10-čiai metų dėl reklamos metropolitene. Šis susitarimas planuojama atneš dar 810 milijonų JAV dolerių.

Honkongo mieste metropolitenas pradėtas planuoti 1960 m. Tuomet nuspręsta statybų pradžioje nutiesti keturias metro linijas: Kwun Tong line, Tsuen Wan line, Island line ir dar vėliau liniją, kuri prasidėtų Shatin rajone ir baigtųsi miesto centre. Metro projekto įgyvendinimui buvo pasiruošusios dvi organizacijos: MTR corporacion (Mass Transit Railway) ir KCRC (Kowloon Canton Railway corporation).

Londono požeminio transporto istorija — tai laipsniškai kylanti evoliucijos kreivė. Londono metro buvo pirmasis miesto požeminis geležinkelis, vežantis keleivius. Nors Atlantic Avenue Tunnel Niujorke atidarytas 1844 metais kartais vadinamas „seniausiu pasaulyje metro tuneliu“, tačiau jis neturėjo stotelių ir buvo naudojamas ilgoms distancijoms kaip priemiesčio susisiekimo sistema.

Juozas Zykus (2008-10-27 „Metro naujienos“ Nr.9)

Kuo toliau tuo labiau valstybės viešajame sektoriuje trūksta pinigų investiciniams projektams įgyvendinti, tą rodo ir Valstybės investicijų programos (VIP) finansavimas – kasmet ją formuojant projektų pateikiama 10 kartų daugiau nei yra lėšų. Problemos gilėja, o Vyriausybė nesiima priemonių joms spręsti, nors pinigų valstybėje yra.

Visuomeninė organizacija „Metro sąjūdis“, šiuo metu vienijantis beveik 6 tūkstančius narių, atkreipia Jūsų dėmesį į tai, jog nei vietinė, nei centrinė valdžia iki šiol nedaro jokių radikalių veiksmų, kad iš esmės būtų išspręsta Vilniaus viešojo transporto problema. Sostinės gyventojai ir jos svečiai gatvių spūstyse patiria milijardinius materialinius nuostolius, kadangi neturi galimybės pasinaudoti šiuolaikiniu visuomeniniu transportu. Ekologinė situacija Vilniaus mieste dėl vis didėjančių transporto kamščių nenumaldomai artėja prie katastrofinės.

Vilniaus savivaldybė ruošiasi naujos transporto plėtros studijos ir transporto specialiojo plano rengimui. Pastarieji dokumentai jau kitais metais juridiškai gali uždegti žalią šviesą metro Vilniuje. Metro būtų įtrauktas į bendrąjį planą, o realios statybos prasidėtų dar po poros metų. Kai kurie miesto politikai ir valdininkai, atsakingi už transportą, jau dabar svarsto, kaip finansuoti metro įrengimą.

Visas straipsnis portale lrytas.lt

Vilniečiai ir sostinės svečiai jau ne pirmus metus piktinasi transporto spūstimis Vilniaus gatvėse, pripažindami susisiekimo problemą viena opiausių bėdų mieste. Pasak Susisiekimo ministerijos, kasmet Vilniaus „kamščiuose“ prarandame daugiau nei 1,5 mlrd. litų (600 mln. sudaro kuro kaina, dar 900 mln. kainuoja žmonių laikas, praleistas stovint grūstyse; skaičiuje neįtrauktos išlaidos ekologijai, žala sveikatai ir pan.). Palyginimui, Tarybos patvirtintas miesto metinis biudžetas yra apie milijardą litų. Akivaizdu, jog kasmet Vilniuje dūmais paleidžiame pusantro miesto biudžeto. Dažnas pasakytų: nevairuoju, neturiu mašinos, tad savo laiko bei pinigų grūstyse neprarandu.

Zenonas Mikšys ("Mokslas ir technika")

Buvusio Vilniaus namų statybos kombinato kieme tarp įvairių firmų, bendrovių, biurų, sandėlių ir cechų savo švara, šviežumu išsiskiria gelsvas trijų aukštų pastatas su stiklinėmis mansardomis. Šio namo, pažymėto Savanorių pr. 174a numeriu, antro aukšto jaukiuose kambarėliuose glaudžiasi VŠĮ „Vilniaus metro“. Tai planuojamo, svarstomo, kuriamo būsimo Lietuvos sostinės metropoliteno štabas, savotiškas visų darbų variklis. Čia viskas alsuoja, dvelkia tuo entuziastų puoselėjamu, įsivaizduojamu, ginamu ir laukiamu sudėtingu inžinerinės minties kūriniu – Vilniaus metro, jo arterijomis, skliautais, požeminiais tuneliais, statiniais, peronais. Didžiajame kambaryje, kur prie kompiuterių darbuojasi grupė vaikinų ir merginų, per visą sieną kabo kompiuterinis panoraminis piešinys, rodantis, kaip kūrėjai įsivaizduoja metro trasą, einančią lygiagrečiai su Geležinio vilko tiltu. Lentynose ir spintose – brėžiniai, žemėlapiai, schemos, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbomis stori leidinių tomai su Europoje jau veikiančių ir dar statomų metro linijų aprašymais, jų statybų ypatumais, ekonominiais ir techniniais apskaičiavimais, technologijų naujovėmis. Žemai pasienyje visomis spalvomis žėri apie 500 metro ženklų – logotipų, atsiųstų Vilniaus metro ženklo paskelbtam konkursui. Aukštai supasi oro balionėliai su užrašu „Vilniaus metro“.

Viešosios įstaigos "Vilniaus metro" kūrybinė grupė, pasitarusi su transporto specialistais, suformulavo dar 13 pasiūlymų, kurie pagerintų susisiekimą Vilniaus mieste ir sumažintų spūstis Lietuvos sostinėje.

Šiandien pasaulyje yra 162 miestai, turintys savo metropoliteno tinklus, kurie iš viso tęsiasi >8000 km. bei pastatyta ~7000 metro stotelių. Vilniaus metropoliteno entuziastai Lietuvos sostinei siūlo apie 30 kilometrų metro bei apie 20 stotelių.