3 dažniausiai teigiami mitai apie metropoliteną.

Iš vokiečių kalbos vertė Indrė Aužbikavičiūtė

Niurnbergas (Nürnberg) – miestas, esantis pietų Vokietijoje, Bavarijos žemėje. Turėdamas kiek daugiau nei pusę milijono gyventojų, Niurnbergas Bavarijoje laikomas antru pagal dydį miestu po Miuncheno (München). Nepaisant palyginti nedidelio gyventojų skaičiaus, Niurnbergas gali didžiuotis turėdamas savo metropoliteną, kuris yra pats jauniausias, naujausias ir moderniausias visoje Vokietijoje.

Rašinys buvo paskelbtas ir portale lrytas.lt

Kartais, diskutuojant apie metropoliteno privalumus ir trūkumus, pasigirsta abejonių, ar vilniečiai bei miesto svečiai persėstų į metro iš savo automobilių kabinų. Girdi, "kas važinėjo mašinomis, tas ir važinės". Tačiau ar teisingas toks posakis?

Norvegijos sostinėje Osle gyvena apie pusę milijono gyventojų, t.y. panašiai kaip Vilniuje. Miesto plotas irgi beveik toks pat. Tačiau metropoliteno sistema Osle buvo pradėta vystyti gerokai anksčiau. Miesto dydis anuomet buvo panašus šiandieniam Panevėžiui. Metropolitenas Osle pradėtas statyti dar užpraeitame amžiuje, 1898 metais. Tada buvo įrengta pirmoji linija, tačiau ji buvo antžeminė.

Atėnų metropolitenas – tai antras pasaulyje metropolitenas. Duris atvėrė jis 1869 metais, t.y. tik šešeriais metais vėliau nei žymusis Londono Underground. Pirmoji trasa buvo 12 kilometrų ilgio ir ja anuomet važinėjo gariniai traukiniai. 1904 metais pakeitus garinį traukinį elektriniu, Atėnų metro tapo šiuolaikišku metropolitenu.

Neretai, per įvairias parodas ar apskritai gvildenant metro idėją, pašnekovai neretai klausia: kiek metų užtruktų Vilniaus metropoliteno statyba, jei pradėtume rytoj? Vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą nėra.

Trumpas pasakojimas apie Šveicarijos provincijos Lozanos metro (Lozanoje - ~117 tūkst. gyventojų, t.y. kaip Panevėžyje arba penkis kartus mažiau nei Vilniuj)

Metropolitenas (trumpiau metro; pavadinimas atsirado iš kompanijos "Metropolitan Railway" Londone pavadinimo) - geležinkelio tipo miesto transportas, nepriklausantis nuo jokių kitų transporto rūšių bei su jomis nesikertantis. Išsiskiria dideliu eksploataciniu greičiu (iki 45 km. per valandą) ir pravažumu (iki 60 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi). Metro linijos, kaip taisyklė, esti požeminiuose tuneliuose, tačiau gali būti ir ant žemės ar ant estakadų. Metro - ne priemiestinis traukinys ir ne požeminis tramvajus.

Architektai rado sprendimą, kaip Vilniuje pigiai įrengti modernią transporto sistemą. Pasirodė pirmosios kregždės, Vilniuje pranašaujančios progresyvų visuomeninį transportą – metro. Nors sostinės valdžia tik domisi tokiomis galimybėmis, miestą planuojantys architektai žvelgia realiau – projektuojamoje Šiaurinėje gatvėje numatytos metro linijos, sustojimai, kita reikiama infrastruktūra.

Tęsinys

Norėdami surinkti kuo daugiau informacijos apie kitų Europos miestų viešojo transporto sistemas, kreipėmės į LR ambasadorius prašydami atsakyti į šiuos pateiktus klausimus.