Europos miestai, o ypač šalių sostinės, susisiekimo problemas sprendžia išnaudodamos požeminę erdvę, t.y. įrengdamos metropoliteno sistemas.

Pirmiausia susisiekimas komplikuojasi senamiesčiuose, nes mūsų protėviai negalėjo žinoti apie dabartinę miestų plėtrą, šiuolaikinių žmonių socialinius santykius ir susisiekimo būdus bei transporto priemones.

Prieš du šimtus metų eiliniai miestiečiai susisiekdavo pėsčiomis, o labiau pasiturintys naudojosi vežikų paslaugomis, todėl ir miestų gatvės buvo pritaikytos tik šioms reikmėms tenkinti.

Spūstys vilniečiams - kasdienis kantrybės išbandymas, tačiau, nuo šio pirmadienio apribojus eismą viena judriausių sostinės Geležinio Vilko gatvių, jiems teko sukaupti paskutinius savitvardos likučius ir rūpestingiau skaičiuoti kelionės išlaidas.


Kelionė pailgėjo valanda

Vilnietis Linas Savėnas, kasryt iš Santariškių važiuodamas į darbą Geležinio Vilko gatve, spūstyje stovi bent pusvalandį, o dieną tą pati ruožą įveikia per 3 minutes.

Vilniuje gyvenu nebe pirmą dešimtmetį. Senbuvio akimis žvelgiant galima sostinės pasikeitimus palyginti į besikeičiančius tartum kaleidoskope vaizdus. Buvo laikai, kai iš Žirmūnų į miesto centrą eidavome pėsčiomis, kiek vėliau -perpildytais autobusais, dar vėliau lengvuoju transportu... Ir, matyt, vėl ateina laikai, kai į centrą geriausia nuvykti vėl bus pėsčiomis. Priežastis: brangūs degalai, daugybė transporto priemonių, ypač rytais ir pavakariais. Nepamirškime ir kitų MIESTŲ, o ypač mažesniųjų gyventojų, kuriems asmeniniais, tarnybiniais ar dar kitokiais reikalais tenka atvykti į sostinę. Mažiau patyrę vairuotojai net bijo vilnietiškųjų už vairo sėdinčių „asų". Teko girdėti užsieniečių mintis: „Vilniaus gatvėse ne važiuojama, o lenktyniaujama". Atvirai žmonės pasipasakoja, kaip sunku surasti vietelę lengvajam automobiliui.

Sakoma, kad Dievas, norėdamas nubausti žmogų, atima iš jo protą, o tada jau pats žmogus save skriaudžia. Neaišku, už kokias nuodėmes, bet akivaizdu, kad dalies tautiečių mąstymas suprastėjo, ypač tų, kurie valdo šalį ir skelbiasi norį padaryti mus laimingais.

Viešasis ir privatusis sektoriai ieško naujų bendradarbiavimo formų. Valstybė nedrąsiai tiesia ranką privačiajam sektoriui, kviesdama pagelbėti plėsti viešąją infrastruktūrą - Lukiškių kalėjimo perkėlimas į Pravieniškes yra trečias į dienos šviesą išlindęs bandomasis viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės (VPSP, angl. public private partnership, PPP) projektas. Verslas tokią iniciatyvą sveikina, bet pastabų irgi turi, nes valdininkai nori užimti visada teisaus pirkėjo, o ne partnerio poziciją.

Nuo rugpjūčio 15 d. Vilniaus viešajame transporte galiausiai startavo pilnavertė elektroninio bilieto sistema. Bemaž šešerius metus trukę sistemos diegimo darbai buvo ne kartą atidėti, vis pasižadant problemas išspręsti per artimiausius mėnesius. Galiausiai šis trečiadienis tapo ta diena, kai 12,5 mln. litų atsiėjusio projekto rezultatas tapo pagrindiniu atsiskaitymo už Vilniaus viešojo transporto paslaugas būdu. Natūralu, kad permainų stokojančioje sostinės viešojo transporto sistemoje toks įvykis sulaukė išskirtinio dėmesio.

Lengvasis geležinkelis (light rail, light rail transit, LRT) yra bėginė viešojo transporto sistema, užimanti tarpinę grandį tarp įprastinių tramvajų ir metropoliteno. Skirtingai nuo pastarojo, tokių sistemų eismas dažniausiai tik iš dalies atskirtas nuo bendro transporto srauto, mažesnė keleivių pervežimo talpa ir vidutinis greitis, tačiau lengvasis geležinkelis šiais rodikliais pranašesnis už įprastines tramvajų sistemas. Taip pat lengvojo geležinkelio sistema yra pigesnė už metro įdiegti, lanksti ir lengvai plečiama.

PETRAS ŠATEIKA

Vilniaus miesto taryba artimiausiu metu mėgins apsispręsti, kokią naują transporto rūšį per artimiausius 30 metų bandysime diegti sostinėje. Šiam klausimui išnagrinėti ir planams sudaryti savivaldybė atseikės 790 tūkst. litų.


Lyg šuo ant šieno

Dar praėjusių metų lapkričio mėnesį miesto taryba priėmė sprendimą artimiausiu metu diegti tramvajų ir modernius autobusus, o galingesnę transporto sistemą - metropoliteną - planuoti.

Lietuvos ekonomika smuko bene daugiausiai iš visų ES valstybių. Žmonės, netekę darbo, o tuo pačiu ir pajamų išgyvenimui, masiškai emigruoja arba tenkinasi bedarbio pašalpa, kurią moka valstybė nemaža dalimi - skolintais pinigais. Negelbsti net dosni ES parama. Dauguma supranta, kad skolinimasis ir ES parama neamžini, ir mąsto, o kas gi toliau. Niekas nenori Graikijos likimo, kurios ekonomika - ties bankroto riba.

Visuomenė ieško išeities iš ekonominės krizės. Vieni siūlo daugiau dirbti, kiti - vartoti.

Aut.: Kristina BUIDOVAITĖ

Pasaulyje sėkmingai veikiantis PPP modelis mūsų šalyje atsimuša į biurokratų užkardas.

Kol Europos valstybės džiaugiasi viešojo ir privataus sektorių iniciatyva sėkmingai įgyvendintais projektais, Lietuvoje tegalime parodyti vos vieną kitą pavyzdį. Susisiekimo infrastruktūra, kurios projektų bendros partnerystės pagrindu pasaulyje įgyvendinama bene daugiausia, savo valandos dar laukia. Šiame sektoriuje, įsitikinę verslininkai, problemų kol kas daugiau nei noro ir pasiryžimo jas spręsti, nors dar 2010-taisiais Vyriausybė patvirtino viešojo Ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010-2012 metų programą.

Gintautas KNIUKŠTA

Vilnių kamuoja begalinės gatvių spūstys ir pasenęs, lėtas, nekomfortiškas visuomeninis transportas. Patiriama milijardinių nuostolių, o specialistai ir politikai vis dar diskutuoja, kokią susisiekimo sistemą pasirinkti. Asociacijos „Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas ZYKUS tvirtina, kad jeigu Lietuvoje aktyviai būtų vystoma viešojo ir privataus sektorių partnerystė kaip finansinė priemonė, Vilniaus gyventojai jau po 15 metų važinėtų metro.

Autorius: Vytautas Bajoras

Šių metų vasaros su nekantrumu laukia visas sporto pasaulis. Jau birželio pradžioje Europą sudrebins futbolo čempionatas, o vasarai besibaigiant Londone praūš vasaros olimpinės žaidynės. Nepaslaptis, jog abu sporto renginiai į stadionus sutrauks tūkstančius aistruolių. Dar daugiau sporto turistų užgrius barus ir kitas viešas miestų erdves, kuriose bus transliuojamos varžybos. Staiga padidėjęs žmonių skaičius taps iššūkiu ne tik viešbučiams ar maitinimo įstaigoms, bet ir viešajam miesto transportui.

Nors degalų kainos kiekvieną mėnesį tik didėja ir net siekia vis naujus rekordus, Susisiekimo ministerijos ekspertai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį krovininio transporto srautai Lietuvos keliuose išaugs 55 proc., o keleivinio - daugiau kaip trečdaliu. Natūralu, kad dėl to mūsų šalyje padidės transporto spūstys, kurios ir dabar, bent Vilniuje, didžiulės. Apskaičiuota, kad sostinės grūstyse degalų nuostoliai kasmet siekia 600 mln. Lt

Juozas ZYKUS
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis"
valdybos pirmininkas

Europoje siautėjanti ekonominė krizė verčia politikus ieškoti būdų, kaip papildyti sumenkusius savo valstybių biudžetus. Skolinimasis ir ES parama nesi-tęs amžinai, todėl būtina mąstyti kaip pasinaudoti globalios ekonomikos galimybėmis ir pritraukti į Lietuvą privačių investitorių pinigus. Tam tikslui būtina surasti ir pasiūlyti pasaulinėms verslo struktūroms stambius, ekonomiškai efektyvius, visuomenei didžiausią naudą duodančius projektus.

Šiuo metu visuomenės ir ją atstovaujančių politikų dėmesio centre yra energetikos objektai ir galutinis apsisprendimas - netolimos ateities reikalas.

Vilniaus gyventojai jau nerimauja dėl sostinei brukamų tramvajų, esą gatvės dešimtmečiui pavirs griuvėsiais. Tačiau dėl to galima baimintis tiek pat, kiek dėl vilniečių namų sienas drebinančio metro, ar kad vieną dieną ant galvos nukris oru sklendžianti gondola. Mat Vilniaus savivaldybė vis dar blaškosi, neapsispręsdama, reikia sostinei tramvajaus ar nereikia. Maža to, miesto valdžia nė nenutuokia, kiek tai atsieitų Vilniaus biudžetui.