Vilnius pastaraisiais metais sparčiai auga, vis glaudesniais ir įvairesniais ryšiais susisaisto su daugeliu Europos Sąjungos regionų, tad įgauna ryškesnių metropolinio miesto ar urbanistinės aglomeracijos bruožų. Pasaulyje šalyse Vilnius žinomas dėl savo pasaulinės reikšmės senamiesčio, kurio įvaizdis grindžia turizmo industrijos plėtrą, o Europos Sąjungos šalyse vis labiau aktualizuojamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinis bei politinis paveldas, padedantis mūsų sostinei įtvirtinti istorinio europinio didmiesčio vaidmenį. Vilniaus augimas, deramas jo istorinio kultūrinio paveldo iškėlimas ir panaudojimas kuria pagrindus miesto darnios plėtros vizijai. Tačiau ryškėja viena esminė sąlyga šiai vizijai įgyvendinti – jei atsakingi už miesto plėtrą Vilniaus politikai ryšis drąsiems urbanistiniams sprendimams, kurie ne tik išspręs susikaupusias, miestiečius vis labiau kankinančias problemas, bet ir stengsis užbėgti už akių naujoms.
Vienos didžiausių – transporto problemos. Tų problemų imamasi tada, kai jos tampa nebepakeliamos ir kai patiriama didžiulių nuostolių. Miesto valdžiai stokojant deramo, į XXI amžiaus iššūkius galinčio atsakyti ir su jais tvarkytis urbanistinio mąstymo, esame pasmerkti vilktis problemoms iš paskos. Būtina drąsiais projektais bei sprendimais ir energingais veiksmais jas aplenkti. Miesto valdžia transporto problemas siūlo įveikti tiesiant tramvajaus bėgius. Tačiau ar tramvajus išspręs susikaupusias transporto problemas? Net šiam planui pagrįsti atliktų studijų autoriai nedrįsta sakyti -- taip. Skeptiškai greitojo tramvajaus atžvilgiu nusiteikusi didžioji gyventojų dalis, o daugelis specialistų, kurie nepriklauso nuo miesto valdžios užsakymų, tokią nuostatą pagrindžia įtikinamais argumentais. Tačiau miesto valdžios rengiamuose visuomeniniuose tramvajaus plano svarstymuose nebuvo net užsimenama apie jokią kitą galimą išeitį. Kitaip tariant, svarstymai pasitelkiami vien tam, kad jais būtų galima pavaizduoti „visuomenės pritarimą“. Tad nepaisant skeptikų argumentų tramvajaus idėja stumiama pirmyn.
Specialistų ir kultūros žmonių siūlomam alternatyviam Metro projektui nebūdingos tramvajaus blogybės. Esminis Metro projekto bruožas tas, kad susikaupusios ir vis didėjančios Vilniaus transporto problemos naikinamos nebekuriant naujų problemų, o sykiu ir paskatinant žmones riboti keliones automobiliais. Visi specialistai pripažįsta, jog tramvajus pats taps didele transporto magistralių problema, kuri pareikalaus nemenkų lėšų. Metro projektas pranašesnis daugeliu atžvilgiu. Jis užbėga už akių urbanistinei miesto plėtrai, sudarydamas sąlygas susitelkti ties darnios plėtros gairėmis, nes sukuriama galinga, esamoms magistralėms niekaip netrukdanti keleivių pervežimo arterija. Metro projektas sustiprina Vilniaus, kaip regioninio metropolinio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui ir jo žmonėms reikalingą gyvenamąją aplinką. Ir šiuolaikinio europinio didmiesčio vaizdinys, ir ypač gyvenamosios aplinkos kokybė yra tie nepaprastai svarbūs šiuolaikinio miesto bruožai, kurie nulemia didelių investitorių apsisprendimą. Kitas svarbus šio projekto ypatumas tas, kad jis grindžiamas nauju požiūriu į žmogaus ir transporto santykius. Šiaip jau žmogui lemta prisitaikyti prie transporto, tad naujų linijų projektuotojams terūpi tik pervežimo kiekybė, o metro Vilniuje teiks žmogui tokius patogumus, apie kokius negali net pagalvoti jokie kiti vežėjai.
Metro projektas pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu. Juk nuo pačių vilniečių pastangų priklausys, ar metro „įveiks“ tramvajų. Jiems teks ir prižiūrėti, kaip ši idėja įgauna kūnišką pavidalą. Niekas kitas taip nesutelkia žmonių, kaip konkreti įgyvendinama, jų visų gyvenimus paveikianti vizija, -- kiekvienas akivaizdžiai pamatys, kaip per kelis metus jo miestas „šokteli“ dešimtmečiu į ateitį ir kaip pagerėja jo gyvenamoji aplinka. Ambicinga vizija palaiko pilietiškumo jauseną, taip pat ugdo pasididžiavimą savo miestu. Šiuo atžvilgiu didelė tramvajaus blogybė ta, kad šis projektas kokiems penkiasdešimtmečiai metų panaikins galimybę statyti metro, nes didžiuma lėšų bus skiriama tvarkytis su vis naujomis transporto problemomis. Dideliems urbanistiniams sumanymams nebus nei intelektualinių, nei finansinių išteklių. O miesto dvasiai stiprinti reikalingi drąsūs, įprastinį lietuvių urbanistinį mąstymą peržengiantys ir visuomenės vaizduotę įžiebiantys projektai, kurie padėtų miestui ir miestiečiams pasijusti gyvenantiems XXI amžiuje.

Dr. Vytautas Rubavičius