Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus
Politikai teisę vadovauti | [−] |
Ekonomistas
Gitanas Nausėda
Efektyvi susisiekimo | [−] |
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis
Negalima kalbėti | [−] |
VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas
Apsisprendimas statyti | [−] |
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas
Naujovių diegimas | [−] |
Filosofas
Vytautas Rubavičius
Metro projektas sustiprina | [−] |
Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis
Iki 2050 metų | [−] |
Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis
Kaip socialdemokratas, | [−] |
Seimo narys
Linas Balsys
Dirbdamas žurnalistu, | [−] |
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas
Tokio stambaus ir | [−] |
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas
LSA prezidiumas dar | [−] |
Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys
Lietuvos statybos | [−] |
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas
Vilniaus metro, o ypač | [−] |
TRANSPORTO SRAUTO EISMO GREIČIO PADIDINIMO IR SPŪSČIŲ LIKVIDAVIMO
VILNIAUS MIESTE PRIEMONIŲ PLANAS
Intensyvėjant Vilniaus miesto užstatymui, didėjant automobilizacijos lygiui bei gyventojų judrumui, netgi naujos visuomeninio transporto sistemos – metropoliteno – statyba nespės pilnai patenkinti miesto piliečių poreikių, jeigu nebus imtasi esminių priemonių gatvės transporto eismo sąlygų gerinimui.
Ypač neigiamą įtaką, projektuojant ir tiesiant gatves, turi tai, kad šioje veikloje silpna konkurencija ir stinga viešumo. Todėl dalis net ir naujų gatvių lieka kompleksiškai neužbaigtos, besibaigiančios susiaurėjimais arba jos įrengiamos mažai reikalingose vietose. Beveik išimtinai projektuojami brangūs ir nepuošiantys kraštovaizdžio viadukai ir visai nestatoma požeminių tunelių ir pėsčiųjų perėjų ( vidutiniškai 100 m ilgio, 10 m pločio ir 4,5 m aukščio tunelio statyba be tinklų iškėlimo kainuotų apie 5 mln. Lt, truktų apie tris mėnesius ir atsipirktų per penkis metus ), neįrengiamos atraminės sienutės, dėl ko suformuoti šlaitai užima daug ploto.
Todėl Vilniaus miesto eismo vystymo strateginėms kryptims paruošti reikėtų suburti kelias specialistų grupes, kurios pateiktų alternatyvių variantų. Jų pagrindu būtų galima paruošti žymiai detalesnį ir kokybiškesnį Vilniaus specialųjį planą.
Vengiant dar didesnių ekonominių nuostolių ( Susisiekimo ministerijos duomenimis šiuo metu jie sudaro 1,5 milijardo Lt per metus ), būtina skubiai imtis priemonių, mažinančių spūstis ir didinančių transporto srauto eismo greitį. Visų pirma, plėsti ir spartinti gatvių statybą bei sukurti didesnio greičio, o tuo pačiu ir pralaidumo, gatvių tinklą.
Tam tikslui reikia:
Logistikos sandėlių su muitinių funkcijomis iškėlimas už miesto ribų prie aplinkelių bei leidimai tik ten statyti ir didžiuosius prekybos centrus.
Šviesoforų sujungimas į vieningą, valdomą sistemą su žaliosios bangos organizavimu greito eismo gatvėse.
Navigacinės sistemos, perspėjančios apie susidariusius kamščius, įdiegimas.
Tiesiant naujas gatves, jų sankryžas, kur tai įmanoma, būtina įrengti dviejų lygių, su pėsčiųjų perėjimais.
Rekonstruojant ar remontuojant gatves, ne transporto eismas turi taikytis prie kelininkų ar statybininkų poreikių, bet pastarieji minimaliai trukdyti eismui.
Vystant greito eismo gatvių tinklą, jau dabar būtina žinoti būsimas metropoliteno trąsas ir stotis, kad šios dvi susisiekimo sistemos netrukdytų viena kitai, o papildytų.
Kūrybinė grupė „ Vilniaus metro “ numato šį priemonių planą artimiausiu metu detalizuoti ir pateikti naujai išrinktai miesto administracijai apsvarstyti.
Pasakojimas apie Rennes miesto metropoliteną