Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Transporto greičio padidinimo priemonių planas

TRANSPORTO SRAUTO EISMO GREIČIO PADIDINIMO IR SPŪSČIŲ LIKVIDAVIMO
VILNIAUS MIESTE PRIEMONIŲ PLANAS

Intensyvėjant Vilniaus miesto užstatymui, didėjant automobilizacijos lygiui bei gyventojų judrumui, netgi naujos visuomeninio transporto sistemos – metropoliteno – statyba nespės pilnai patenkinti miesto piliečių poreikių, jeigu nebus imtasi esminių priemonių gatvės transporto eismo sąlygų gerinimui.
Ypač neigiamą įtaką, projektuojant ir tiesiant gatves, turi tai, kad šioje veikloje silpna konkurencija ir stinga viešumo. Todėl dalis net ir naujų gatvių lieka kompleksiškai neužbaigtos, besibaigiančios susiaurėjimais arba jos įrengiamos mažai reikalingose vietose. Beveik išimtinai projektuojami brangūs ir nepuošiantys kraštovaizdžio viadukai ir visai nestatoma požeminių tunelių ir pėsčiųjų perėjų ( vidutiniškai 100 m ilgio, 10 m pločio ir 4,5 m aukščio tunelio statyba be tinklų iškėlimo kainuotų apie 5 mln. Lt, truktų apie tris mėnesius ir atsipirktų per penkis metus ), neįrengiamos atraminės sienutės, dėl ko suformuoti šlaitai užima daug ploto.
Todėl Vilniaus miesto eismo vystymo strateginėms kryptims paruošti reikėtų suburti kelias specialistų grupes, kurios pateiktų alternatyvių variantų. Jų pagrindu būtų galima paruošti žymiai detalesnį ir kokybiškesnį Vilniaus specialųjį planą.

Vengiant dar didesnių ekonominių nuostolių ( Susisiekimo ministerijos duomenimis šiuo metu jie sudaro 1,5 milijardo Lt per metus ), būtina skubiai imtis priemonių, mažinančių spūstis ir didinančių transporto srauto eismo greitį. Visų pirma, plėsti ir spartinti gatvių statybą bei sukurti didesnio greičio, o tuo pačiu ir pralaidumo, gatvių tinklą.

Tam tikslui reikia:

  1. Pertvarkyti Ozo gatvės sankirtas su Kalvarijų, Verkių ir Žirmūnų gatvėmis į dviejų lygių sankryžas, įrengiant po jomis tunelius.
  2. Nutiesti Šiaurinę gatvę nuo Justiniškių gatvės iki Kareivių gatvės prie Valakupių tilto su dviejų lygių sankirtomis ( tuneliais ) su Ukmergės, Geležinio Vilko, Kalvarijų ir Verkių gatvėmis.
  3. Pratęsti Vakarinio aplinkelio trąsą iki Molėtų plento.
  4. Nutiesti Kernavės gatvę su tiltu per Nerį nuo Tumo-Vaižganto gatvės iki Kalvarijų gatvės su dviejų lygių sankirtomis (tuneliais) su Konstitucijos pr., Žalgirio, Ozo ir Kazlausko gatvėmis.
Taip pat būtina spartinti:

  1. Pietinio ir Vakarinio aplinkelių tiesimą.
  2. Ukmergės – Geležinio Vilko transporto mazgo pilną įrengimą.
  3. Ukmergės – Ateities gatvių dviejų lygių sankirtos įrengimą, sujungiant Laisvės prospektą su Ateities gatve.
  4. Senamiesčio aplinkelio sankryžos su Liepkalnio, Aušros Vartų ir Geležinkelio gatvėmis rekonstrukciją bei jos sujungimą naujai įrengta gatve (su tuneliu po Geležinkelio stoties aikšte ) su rekonstruota Panerių gatve ir būsima Pietinio aplinkelio trąsa.
  5. Rodūnios viaduko per geležinkelį rekonstrukciją su galimybe artimiausiu metu įrengti dviejų lygių Švitrigailos ir Pelesos gatvių sankryžą.
Racionalizuojant eismą mieste:

  1. Įrengti išvažiavimą iš Laisvės prospekto Asanavičiūtės gatve iki Oslo gatvės (Vakarinio apvažiavimo trąsa).
  2. Įrengti viaduką Nuo Geležinio Vilko gatvės į Goštauto gatvę ties Pakalnės gatve.
  3. Išplatinti Jasinskio gatvę nuo Pakalnės gatvės iki Kudirkos gatvės.
  4. Rekonstruoti P. Vileišio gatvę, įjungiant ją į Antakalnio žiedą, ir tuo pačiu sumažinant Antakalnio gatvės apkrovimą.
  5. Rekonstruoti Neries, Sporto ir Olimpiečių gatves nuo Verkių gatvės iki Upės gatvės, sujungiant Žirmūnus su centru ir tuo pačiu sumažinant Žirmūnų gatvės apkrovimą.
  6. Vietoje šviesoforų įrengti požemines pėsčiųjų perėjas arba viadukus pagreitinto eismo gatvėse: Geležinio Vilko, Ozo, Laisvės prospekte ir kitose, kur dideli pėsčiųjų srautai į mokyklas, prekybos bei pramogų centrus, ir eismas stabdomas vien tik pėsčiųjų saugumui užtikrinti.
  7. Būtina rengti tolimesnius nuo centro apvažiavimus pietų ir vakarų kryptimis: nuo Gariūnų per Visorius, Rudaminą į Minsko plentą; nuo Lentvario į Maišiagalą ir tolimesnėje perspektyvoje į Nemenčinę.

Tarp organizacinių priemonių turėtų būti:

Logistikos sandėlių su muitinių funkcijomis iškėlimas už miesto ribų prie aplinkelių bei leidimai tik ten statyti ir didžiuosius prekybos centrus.
Šviesoforų sujungimas į vieningą, valdomą sistemą su žaliosios bangos organizavimu greito eismo gatvėse.
Navigacinės sistemos, perspėjančios apie susidariusius kamščius, įdiegimas.


Principinėmis nuostatomis turėtų tapti:

Tiesiant naujas gatves, jų sankryžas, kur tai įmanoma, būtina įrengti dviejų lygių, su pėsčiųjų perėjimais.
Rekonstruojant ar remontuojant gatves, ne transporto eismas turi taikytis prie kelininkų ar statybininkų poreikių, bet pastarieji minimaliai trukdyti eismui.
Vystant greito eismo gatvių tinklą, jau dabar būtina žinoti būsimas metropoliteno trąsas ir stotis, kad šios dvi susisiekimo sistemos netrukdytų viena kitai, o papildytų.


Kūrybinė grupė „ Vilniaus metro “ numato šį priemonių planą artimiausiu metu detalizuoti ir pateikti naujai išrinktai miesto administracijai apsvarstyti.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasas galima įrengti Neries, gatvių ir geležinkelių šlaituose, po gatvėmis, o stotis – esamų pastatų rūsiuose arba po jais.

Draugai

Blog'ai