Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Šventė prie Baltojo tilto

2011 10 01 sostinės bendruomenių aktyvas susirinko prie Baltojo tilto. Šalia „Vilniaus metro" informacinio centro įvyko pirmasis Vilniaus bendruomenių sąskrydis „Visuomenės balsui-taip" ir solidarumo bėgimas už transporto inovacijas Vilniuje.

Vilniaus mieste veikia 21 bendruomenė. Pradedant sąskrydį Vilniaus bendruomenių asociacijos pirmininkas Edmundas Jakubauskas sakė: nors miesto savivaldybės administracija ir Tarybos nariai dar nenori įsiklausyti į miestiečių nuomonę, dažnai priimami sprendimai ir eikvojamos miesto biudžeto lėšos ne gyventojams svarbiausioms miesto problemoms spręsti, bendruomenių asociacija sieks, jog Vilniuje, kaip kitose ES sostinėse, priimant svarbius sprendimus, pirmiausia būtų atsiklausiama gyventojų nuomonės, kad nebūtų vadovaujamasi, vien „žinovais".

Prie bendruomenių palapinių išdėliotuose nuotraukų stenduose - bendruomenių gyvenimo vaizdai, pasiūlymai miesto valdžiai. Pagrindine problema bendruomenės įvardijo miesto gatves. Beveik kiekviena bendruomenė siūlė vietas, kuriose būtina įrengti dviejų lygių sankirtas, kur būtų vietos parduotuvėms, viešiesiems tualetams. Kai kuriose vietose norėtųsi, jog transporto gatvės būtų įgilintos po žeme, kaip daroma jau daugelyje miestų. Tai ne tik pagreitintų eismą, o ir sumažintų aplinkos oro taršą. Kai kurios bendruomenės siūlo statyti centrus įvairių pomėgių gyventojams.

Pilaitės bendruomenės palapinėje buvo pakabinta ir metro schema. Metro sąjūdžio aktyvas įsitikinęs, jog metro statybą tikslingiausia pradėti nuo Pilaitės iki centro. Tai santykinai nebrangi atkarpa, nes šachtą metro linijai būtų galima kasti atviru būdu. Po to - nuo geležinkelio ir autobusų stočių, nes ta atkarpa, ko gero, būtų pati giliausia - tektų kastis po senamiesčiu. Prie Baltojo tilto susikirstų du metro lygiai, ir perėjimas iš vienos linijos į kitą. Karoliniškiečiai pageidautų, jog metro stotelė atsirastų prie esamos Mėnulio stotelės, nes dabar rytais visos viešojo transporto priemonės į Šią stotelę atvažiuoja jau perpildytos.

Salininkiečiai norėtų dviračių tako. Naujojoje Vilnioje reikalingas rimtas transporto mazgas su naujomis jungtimis. Reikia tilto per Nerį miesto pakraštyje, prie Ožkinių, kad važiuojantys nuo Nemenčinės nesigrūstų per miesto centrą ir nedidintų triukšmo, oro taršos.

Daugumos seniūnijų bendruomenės pateikė jiems rūpimas problemas. Miesto savivaldybės administracijai ir politikams be didelių sąnaudų tereikia pasinaudoti pasiūlymais planuojant išlaidas miesto infrastruktūrai kurti. Be to, nemažai daliai projektų savivaldybės pinigėlių ir nereikėtų, reikia gerų sprendimų. Parengtoje Vilniaus transporto vizijoje iki 2040 metų yra keletas seno mąstymo specialistų svaičiojimų, nors tam bus išleista daug lėšų.

Netoliaregiškumas planuojant Vilnių - įprastas dalykas. Dar sovietmečiu Karoliniškių pakraštyje išdėstyti darželiai, mokyklos. Tai - lyg ir ramybės ir švaraus oro oazės. Dabar už jų jau statomas vakarinis aplinkkelis. Tik prieš keletą metų rekonstruotas Konstitucijos prospektas. Vieno kilometro atkarpoje - net keturi posūkiai į kairę. Ar gudragalviai planuotojai paskaičiavo kiek tokiu būdu padidino triukšmą ir oro taršą, kiek papildomai sudeginama degalų? Miesto triukšmo žemėlapyje prospekto prieigos nudažytos raudonai. Tereikėjo vienos požeminės jungties iš dešinės į kairę. Nuo žiedo prie Pedagoginio universiteto bent iki Savivaldybės pastato (dar geriau - iki Kalvarijų gatvės) visas transportas turėtų važiuoti nestabdomas šviesoforų.

Gaila, tačiau j bendruomenių sąskrydį atvyko vos keletas tarybos narių, administracijos atstovų. Meras ir kiti jo pagrindiniai atstovai į renginį neatvyko. Nepabendravo nei Vyriausybės ar Seimo nariai. Nieko naujo, esame įpratę, jog visi politikai pasidaro aktyvūs tik prieš rinkimus...

... Prie Baltojo tilto buvo smagu. Visą dieną koncertavo įvairūs bendruomenių kolektyvai. Įdomiausią programą pateikė Panerių bendruomenės Trakų Vokės kultūros centras. Nuo Spaudos rūmų iki „Vilniaus metro" info stotelės surengtas bėgimas už naujas transporto inovacijas Vilniaus mieste.

Tokie sąskrydžiai bei metro sąjūdžio informacinio centro renginiai planuojami ir kitais metais.

Vilniaus Karoliniškių bendruomenės pirmininkas
Kęstutis TURONIS

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...tinkamai ir laiku numačius trasas, metro statyba ir eksploatacija yra pigesnė nei tramvajaus.

Draugai

Blog'ai