Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Kitų Europos miestų viešojo transporto sistemos

Norėdami surinkti kuo daugiau informacijos apie kitų Europos miestų viešojo transporto sistemas, kreipėmės į LR ambasadorius prašydami atsakyti į šiuos pateiktus klausimus.

KLAUSIMAI:

  1. Kokios visuomeninio transporto sistemos yra jūsų reziduojamame mieste?
  2. Koks jų populiarumas?
  3. Jei egzistuoja metro, greitaeigis tramvajus, paprastas tramvajus, autobusai, troleibusai, ar galėtumėte palyginti jų srautus?
  4. Jei egzistuoja modernus tramvajus ir/ar metro, kada jie buvo įrengti?
  5. Kokios buvo jų įrengimo kainos?
  6. Kas finansavo šiuos projektus? Kokia projekto finansavimo schema?
  7. Kas operuoja metro/tramvajus, kokia yra jų valdymo schema?
  8. Kas atliko įrengimo darbus?
  9. Kiek kainuoja metro ir/ar tramvajaus bilietai?
INFORMACIJA IŠ:

Bukareštas, Rumunija

Prieš atsakydamas į Jūsų pateiktus klausimus, pirmiausia norėčiau pagirti Jus už aktyvų darbą siekiant pagerinti Vilniaus transporto infrastruktūros padėtį, o kartu ir miestiečių gerbūvį. Tiek aš asmeniškai, tiek ir ambasados kolektyvas, palaikome metro statybos Vilniuje idėją ir, atsižvelgdamas į mano rezidavimo valstybės patirtį, galiu patikinti Jus, kad Vilniaus atveju tai būtų geriausias sprendimas, įvertinus kaštų ir naudos santykį, netgi išimtinai ekonominės.

Bukarešte (kiek daugiau negu 2mln. gyventojų, labai tankiai urbanizuotas miestas) yra 4 linijų metro (šiuo metu atnaujinamas), paprasto (seno) metro sistema ir autobusų parkas (beveik visas atnaujintas lygiai tokiais pačiais MB modeliais kaip ir Vilniuje), nėra mažų mikroautobusų sistemos, populiarios Lietuvoje, detalesnę informaciją galite rasti

http://en.wikipedia.org/wiki/Transport_in_Bucharest

Visuomeninio transporto sistema naudojama labai intensyviai, ypatingai metro, kadangi Bukarešte yra kur kas rimtesnės infrastruktūros neatitikimo transporto srautams problemos, negu Vilniuje. Bukarešto gyventojas Vilniaus transporto sistemą laikytų neproblemiška. Metro perveža didžiausius keleivių srautus ir yra plečiamas.

Metro sistema buvo įrenginėjama Čaušesku komunistinės diktatūros metais (1979), todėl finansavimo schema buvo vienareikšmiška. Dabartinė plėtra vykdoma naudojant EIB ir EBRD ilgalaikius kreditus bei valstybės subsidijas. Metro operatorius yra valstybinė įmonė Metrorex http://www.metrorex.ro/

Metro bilietai kainuoja (1LTL=0.94RON):
2 važiavimai (be zonų, visa metro sistema) - 2 RON
10 kartų - 7 RON
dienos bilietas - 3,5 RON
mėnesinis - 22 RON
studento mėnesinis 11 RON

Didžiąją metro dalį aptarnauja nauji aukščiausios klasės Bombardier traukiniai, kurių įsigyta 20vnt ir kalbama apie papildoma 6vnt įsigijimą (detalesnė informacija žiniasklaidoje yra http://www.nineoclock.ro/index.php?page=detalii&categorie=business&id=20070620-510198).

Stotelės neatrodo labai gerai, bet metro yra funkcionalus, labai greitas ir patogus ir ypatingai pigus, šiuo metu rengiamas projektas tęsiniui iki pagrindinio oro uosto.


Kalbant apskritai, metro nauda miestui akivaizdi visomis prasmėmis, kadangi be šios sistemos normalus dabartinių apimčių ekonominis - socialinis miesto gyvenimas būtų sunkiai įmanomas.

Aivaras Žilinskas
LR ambasada Rumunijoje

Bukarestas, Rumunija

 

Duomenys apie metro Bukarešte

Key Data

City population 2.3 million
Operator Metrorex
Date opened 1979
Route length total (2006) 63km
Number of passengers carried/week 800,000
Maximum line speed 80km/h (50mph)
Gauge 1,435mm
Extensions planned
One new line and one major extension by 2020  
Electrification
Voltage 750V
Current DC third rail
Rolling Stock
Suppliers ASTRA Romania, Bombardier Transportation
Vehicle type Two-car and three-car sets formed into six-car trains
New order 36 cars (6 trains)
Builder Bombardier
Delivery date 2007-2008
Special Characteristics
New lines will extend the system to major airports  
800,000 passengers travel every week  
Competes effectively with road transport  
Interchange stations with other metro lines increase flexibility  

Bona, Vokietija

Manome, kad visuomeninio transporto sistemos įvertinimui pravers ir bendra informacija apie miestą. Bonoje yra 314.299 gyventojai (2006-12-31), gyventojų tankumas 2226 gyventojai/km2, miesto dydis apie 15 x 12,5 km, miesto ribų ilgis 61 km, žemiausia vieta 45,6 m, aukščiausia 194,8 metrai virš jūros lygio. Miestą į dvi nelygiavertes dalis dalina Reino upė, per kurią galima persikelti trimis tiltais (1949 metais pastatytu 395 metrų ilgio ir 18 metrų pločio, 1967 m. 520 metrų ilgio ir 35,8 m. pločio bei 1972 m. 770 metrų ilgio ir 39,7 m. pločio) arba keltais.

Visuomeninio transporto sistemą Bonoje sudaro autobusų ir bėginio transporto tinklas.
Yra 29 autobusų maršrutai bei dar 7 bendrai su kita įmone aptarnaujami maršrutai, 8 naktiniai maršrutai. Bendras autobusų maršrutų ilgis 667,55 km, iš jų 483 km dienos maršrutuose ir 184 km naktiniuose maršrutuose. Autobusų parką sudaro 191 autobusas, iš jų 147 standartiniai, 44 – palinkstantys autobusai, 80 procentų automobilių žemadugniai. Iš viso yra 850 stotelių (iš jų apie 500 – miesto ribose), tarp stotelių mieste yra ne didesnis nei 300 metrų atstumas. Per metus bendras autobusų nuvažiuotas kelias sudaro 11,3 milijono kilometrų. Vidutinis autobusų greitis 21 km/h. Autobusais kasmet pervežama apie 37,7 milijono keleivių. Pažymėtina, kad didelis autobusų greitis pasiekiamas dėl to, kad stotelėje nesant keleivių ir vežamiems keleiviams mygtuko paspaudimu nepareiškus noro išlipti, autobusas pravažiuojamoje stotelėje nestoja.


Bėgiais keleiviai vežami 6 miesto geležinkelio (Stadtbahn, atitiktų greitojo tramvajaus sąvoką – bėgiai atskirti nuo automobilių kelių ir nebent kertasi kaip sankryžos) bei 3 gatvių geležinkelio maršrutais (Straßenbahn, atitiktų tramvajaus sąvoką – bėgiais įrengti automobilių naudojamoje kelio dangoje). Miesto geležinkelio linijų ilgis 95,84 km, tramvajaus – 29,52 km. 8,505 km miesto geležinkelio bėgių yra po žeme (miesto centras bei anksčiau buvusio savarankišku miestu, dabar Bonos miesto dalinai savarankiškos dalies Bad Godesbergo centras). Greitojo tramvajaus ir tramvajaus bėgiai kai kuriuose ruožuose yra bendri. Bonos miesto ribose yra 64 stotelės (12 jų po žeme), 17 už miesto. Per metus bėginiu transportu nuvažiuojama 7,3 milijono kilometrų, pervežama 40,3 milijono keleivių. Vidutinis tramvajų greitis 18,2 km/h, greitojo tramvajaus – 32,5 km/h.

Per metus visuomeniniu transportu Bonoje pervežama 78,9 milijonai keleivių. 120 tūkstančių asmenų naudojasi nuolatiniais bilietais. Didžioji dalis, kaip jau minėta, bėginiu transportu, kuris, ypač miesto geležinkelis, ypač patogus važiuojant iš vieno miesto pakraščio į centrą. Kita vertus 10 kilometrų atstumą iš Bad Godesbergo iki miesto centro tarpmiestinis traukinys įveikia per 4-6 minutes, nes nestoja tarpinėse stotelėse, automobiliu tas pats kelias užtrunka 15 – 30 minučių, tramvajus tą patį maršrutą įveikia per 16 minučių, todėl visuomeninis transportas važiuojant didesnius atstumus labai populiarus. Kita vertus, trumpiems nuotoliams Bonoje dažniau renkamasi dviratį. Pažymėtina, kad kaip ir Vienoje ar Štutgarte metro Bonoje plėtojasi kaip jau egzistuojančių tramvajaus linijų dalies perkėlimas į požemius, o ne iš esmės naujų linijų statyba, dėl to po žeme važiuoja tie patys tramvajai, kaip ir virš jos.

Arklių traukiami tramvajai (naudoti nuo 1891 m.) ir garvežiai (nuo 1892) Bonoje pradėti keisti elektriniais 1906 metais. Sprendimas statyti požeminę tramvajaus liniją tarp Bonos centro ir didžiausio miesto rajono Bad Godesbergo Bonos miesto tarybos priimtas 1967 metais, statyba pradėta tų pačių metų spalio mėnesį dalyvaujant federaliniams finansų ir susisiekimo ministrams. Pažymėtina, kad tuomet Bonoje buvo vos pusantro šimto tūkstančių gyventojų. Tuo laikotarpiu Bonoje visuomeninį transportą bėgiais organizavo net 5 įmonės, viena iš jų – Kiolno-Bonos geležinkeliai (įsteigti 1894 m.) ir vykdė šį projektą. Buvo planuojama pastatyti tunelį mišriam miesto tramvajų ir greitojo tramvajaus „Sidabrinės strėlės“ pagrindu eismui, tačiau pastaroji idėja įgyvendinta nebuvo. Šešiasdešimtųjų metų pabaigoje bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir projektą išgelbėjo tik Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės parama. Vėliau dėl 1970 m. sprendimo sujungti Bonos miesto geležinkelių sistemą su Kiolno miesto sistema buvo pereita prie mažesnių ir lengvesnių tramvajų vagonų, kad jie būtų tinkami Kiolno tiltams ir tuneliams. Oficialiai požeminė tramvajaus linija atidaryta 1975-03-22. Antroji metro atkarpa (tarp pirmosios ir antrosios eismas vyksta virš žemės) atidaryta 1994-09-25. Šiuo metu planuojama plėsti požeminę sistemą 3,5 km, kas turėtų kainuoti 200 milijonų eurų.

Komunalinį ūkį ne tik Bonos mieste, bet ir šalia esančiuose mažesniuose miesteliuose (Zygburge, Zygene ir Adenau) organizuoja įmonė Stadtwerke Bonn GmbH (Theaterstraße 24, 53111 Bonn, Tel.: +49 (0) 228 7111, Fax  +49 (0) 228 7112770, E-Mail: info@stadtwerke-bonn.de, Internet: http://www.stadtwerke-bonn.de/), kurios konsoliduota metinė apyvarta viršija 450 milijonų eurų. Šis koncernas per dukterines įmones užtikrina ne tik visuomeninio transporto sistemos funkcionavimą, bet ir energijos ir vandens tiekimą mieste bei šiukšlių utilizavimą, be to, koncernas turi dalis įmonėse, valdančiose Kiolno – Bonos oro uostą, Bonos/Reino-Zygo radiją, parkavimosi aikšteles ir požeminius garažus. Koncernas visu šimtu procentų priklauso Bonos miestui.


Visuomeninį transportą administruoja koncernui priklausanti įmonė Stadtwerke Bonn Verkehrs-GmbH (SWBV) (Sandkaule 2, 53111 Bonn, Tel.: +49 (0) 1803 504030, Fax +49 (0) 228 7112124), įstatinis kapitalas 5 milijonai eurų, apyvarta 2005 – 92,24 milijonai eurų, 813 darbuotojų. Įmonės valdymo schema: stebėtojų taryba (nariai - miesto merė, du darbuotojų atstovai ir dar 3 nariai), du direktoriai, prokuristai.

Nesvarbu, kokia transporto rūšimi bus keliaujama – ar autobusu, ar tramvajumi, ar traukiniu, nesvarbu, keik kartų bus persėdama – bilietų sistema yra vieninga. Yra kelios bilietų rūšys – trumpo ruožo bilietas (vaikui 0,90 euro, suaugusiam 1,40 euro arba atitinkamai 3,40 ir 5,20 euro įsigyjant bilietą keturiems kartams), vienkartinis miesto bilietas (vaikui 0,90 euro, suaugusiam 1,90 euro arba atitinkamai 3,40 ir 6,20 euro įsigyjant bilietą keturiems kartams), dienos miesto bilietas (5,00 eurai 1 asmeniui arba 7,40 euro penkiems asmenims), savaitiniai, mėnesiniai bilietai, didžiulės nuolaidos moksleiviams ir studentams, regioniniai bilietai (vykstant už miesto) ir t.t. Bilietą galima pirkti ir sms žinute. Visą gana sudėtingą kainininką galima rasti internete http://www.stadtwerke-bonn.de/fileadmin/pdf/SWB_Bus_und_Bahn/Daten2007/Preistabelle2007.pdf.

Informaciją apie galimybes pasinaudoti ES parama turėtų pateikti atitinkami URM padaliniai, Bonoje, kiek man žinoma, požeminiams tuneliams buvo gauta federacijos bei žemės finansinė parama, tikimės, kaip jau minėjau, detalesnę informaciją apie tai pateiks Bonos miesto administracija.

Naudodamasis proga, norėčiau pareikšti asmeninę nuomonę visuomeninio transporto plėtros Vilniuje klausimu - siūlyčiau vadovautis pagrindiniu principu, kad tiek visuomeninis ir asmeninis transportas, tiek bėginis ir automobilinis turėtų ne konkuruoti vienas su kitu, bet papildyti vienas kitą. Atsižvelgiant į tai, bėginis transportas turėtų būti projektuojamas taip, kad jis ne tik dabar netrukdytų automobiliams, bet ir neapsunkintų autokelių plėtros ateityje, o visuomeninis transportas turėtų būti viliojanti alternatyva, bet jokiu būdu ne neišvengiama būtinybė.

Saulius Valainis
LR ambasados VFR Bonos skyriaus patarėjas
Konstantinstr. 25a
53179 Bonn-Bad Godesberg

Bonos miesto transportas

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro yra kitoje plokštumoje nei antžeminis transportas, todėl nesikerta jų trasos ir nereikia sustoti praleisti statmena kryptimi judančio transporto ir žmonių. Tai užtikrina didesnį važiavimo greitį, didesnį transporto ir pėsčiųjų saugumą.

Draugai

Blog'ai