Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryža – ar tikrai iki smulkiausios detalės apgalvotas projektas?

Autorius Dalius Maniušis

Šių dienų Vilniaus miesto viena didžiausių problemų – susisiekimo infrastruktūra. Kasdienės spūstys gatvėse tapo jau įsisenėjusia žaizda, kurią labai sunkiai sekasi gydyti.

Vienas iš tokių miesto skaudulių – Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryža. Čia kasdien nusidriekia didžiulės automobilių eilės, o piko metu ši sankryža tampa ypatingai problematiška.


Situacijos planas

Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių sankryžoje spūstis atsiranda dėl to, kad automobiliai, važiuojantys iš Ukmergės gatvės į T. Narbuto gatvę, jau stringa prie įvažiavimo į žiedą, todėl nusidriekia norinčiųjų sukti dešinėn į T. Narbuto gatvę „uodega“. Dėl to, iš G. Vilko gatvės atvažiavę automobiliai sustoja gretimoje juostoje ir, bandydami įsilieti į eismo srautą, tokiu būdu užkemša gatvę.


Kamščių priežastis (žalieji automobiliai – atvažiavę iš Ukmergės gatvės, raudonieji – iš G. Vilko gatvės)

Rytinio piko metu reikėtų išvengti automobilių, judančių „raudonųjų automobilių“ trajektorija. Tai galima būtų padaryti visiškai uždraudžiant tokį manevrą rytinio piko valandomis, t.y. 7 – 9 valandomis. Dėl šio draudimo, automobiliams, važiuojantiems G. Vilko gatve į T. Narbuto gatvę, reikėtų sudaryti lankstą per Ozo gatvę, tokiu būdu nuvažiuojant papildomai 1,4 km, bet tai tik apie 2 – 3 min. kelio, kai tuo tarpu kamštyje prastovima 10 – 15 min., o tai reiškia ir papildomas kuro sąnaudas bei papildomą taršą.


Apvažiavimo schema atvažiuojantiems iš Geležinio Vilko gatvės

Na, o Žalgirio gatve važiuojantieji šią sankryžą turėtų aplenkti per Linkmenų gatvę. Nors ir rytinio piko metu iš Žalgirio gatvės atvažiuojančių automobilių nėra daug, tačiau dėl padidėjusio srauto šia gatve, ja būtų galima padaryti vienpusį eismą nuo Žalgirio gatvės link Konstitucijos prospekto.


Apvažiavimo schema atvažiuojantiems iš Žalgirio gatvės

Be to, didinant gatvių pralaidumą, reikėtų atlikti nedidelius gatvės praplatinimus, atsisakyti įvažiavimo bei išvažiavimo iš degalinės ir vietoj to įrengti dar vieną eismo juostą bei atsisakyti vienos eismo juostos, vedančios tiesiai Ukmergės gatve (ji praktiškai yra nereikalinga) ir vietoj to įrengti papildomą juostą automobiliams, atvažiuojantiems link Neries upės.

     
Taip yra                                                 O taip galėtų būti
(raudonomis linijomis pažymėti pakitimai)

o neiseina atskirti srautu nuo ukmerges gatves ir gelezinio vilko paliekan po pora juostu
Ukmerges gatve vaziuojantiem sviesaforas neribotu o gelezino vilko kartas nuo karto uzsidegtu raudonas kad nuo ukmerges gatves praleist sukancius i kaire

O pėstieji?

Ukmergės, geležinio vilko, žalgirio ir saltoniškių gatvių sankryžos rekonstrukcijos projektas yra paruoštas. Vilniaus bendrajame plane numatytas ir šio projekto įgyvendinimas. Pateikti eismo koregavimai ilgalaikės naudos neatneš, nes reikia pilnos rekonstrukcijos.

Sveiki,
jau nuo pasiulymo praejo 2.5 metų.Per tą laiką pradėta statyti nelabai reikalinga estakada iš Geležinio Vilko į Goštauto gatvę .Vietoj jos galėjo dalinai rekonstruoti
Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankryžą-iš Geležinio Vilko į Žalgirio gatvę negilų 2,3m aukščio dvieju juostų tuneliuką ,KELI SUNKVEŽIMIAI apvažiuos kitu maršrutu,ir taip pat Geležinio Vilko gatvę link Santariškių pakelti ant dviejų juostų estakados . Pinigai manau būtų panašūs kaip ir Goštauto estakados.

Būtina šią sankryžą kuo skubiau rekonstruoti. Kažkur skaičiau, kad šioje sankryžoje lyg ir planuojamas tunelis (optimaliausias variantas nuo Žalgirio g. link "Panoramos" sankryžos). Bet pirmiausiai galima būtų neleisti važiuoti tiems, kurie važiuoja į kalną Ukmergės gatve, juk kam tada skirta estakada. Kai tuo tarpu leidžiantys nuo kalno negali per juos pasisukti į Žalgirio gatvę.

O galetu buti estakada jungianti Konstitucijos ir Narbuto gatves (idealiu atveju automobliai nuo estakados nuvaziuotu jau uz Panaramos/ Forum Palace sviesaforu), ziedo apkrovimas sumažėtų ir problema išsispręstų. Taip pat dabar sudėtinda autobusams iskisinejantiems "nosi" is stoteles prie Danske banko, nors su minimaliais pakeitimais (tiesiog apie 5m pailginus stotele) jie galetu sklandizia isilieti i srauta.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...esamų elektros linijų trasas ir jų apsauginės zonos linijas, elektros kabelius nutiesti požemyje, o parduotą žemę galima užstatyti.

Draugai

Blog'ai