Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Teisines užkardas valstybės ir privataus sektoriaus bendrame kelyje būtina pašalinti nedelsiant

Kuo toliau tuo labiau valstybės viešajame sektoriuje trūksta pinigų investiciniams projektams įgyvendinti, tą rodo ir Valstybės investicijų programos (VIP) finansavimas – kasmet ją formuojant projektų pateikiama 10 kartų daugiau nei yra lėšų. Problemos gilėja, o Vyriausybė nesiima priemonių joms spręsti, nors pinigų valstybėje yra.

Lėšų turi privatus sektorius, kuris sutinka dalyvauti plėtojant šalies infrastruktūrą, statant socialinės paskirties, sveikatos apsaugos, vandentvarkos, transporto, švietimo objektus, prisidėti kuriant valstybės ir jos piliečių gerovę. Tačiau viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei (VPSP) reglamentuoti, jos eigai koordinuoti, metodinei pagalbai teikti būtina suteikti įgaliojimus specialiai tais klausimais užsiimsiančiai institucijai.

Tačiau tokios institucijos iki šiol nėra, nors Seimo Audito komitetas, o vėliau ir jo iniciatyva priimtas Seimo nutarimas įgaliojo Vyriausybę tą padaryti. Nesutvarkytas ir teisinis VPSP reglamentavimas, nėra atlikta studija, kaip valstybei geriau – dešimtmečiams nukelti svarbių investicinių projektų įgyvendinimą ar, tenkinant viešąjį poreikį, sudaryti teisines sąlygas pritraukti privačias lėšas ir užtikrinti ilgalaikį patikimą projektų finansavimą.

Privačių ir valstybės institucijų bendrų ilgalaikių projektų vykdymas susijęs su abipusiais įsipareigojimais ir atsakomybe, kurias turi apibrėžti VPSP programa, kiti teisės aktai, tačiau Seimo ir Audito komiteto įpareigojimų Vyriausybė nepaiso ir programos nerengia. O be jos, be specialios institucijos jokių poslinkių šioje partnerystėje tikėtis neverta.

Rodės, kad 2006 m. Lietuvoje priimtas nors ir netobulas Koncesijų įstatymas išjudins viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, bet ir šis įstatymas be minėtos institucijos ir VPSP programos negali veikti visu pajėgumu.

Seimo Audito komiteto siūlymu, Valstybės kontrolė šiemet sausį pateikė audito išvadas dėl VPSP, kuriose - daugybė žodžių su priešdėliu „ne": nepadaryta, nereglamentuota, nedetalizuota, nėra paskirta, neidentifikuota, neįvertinta, nereikalaujama, nevykdoma, netenkina ir t.t., ir t.t. Ir ši auditorių pyla yra pagrįsta.

Kol Lietuvos vykdomoji valdžia į VPSP žiūri atsainiai ir ignoruoja Seimo nutarimus, Lietuvos VPSP statistika rodo nulį.

Tuo pat metu Jungtinė Karalystė vis papildo savąją, pridėdama vis naujus skaičius prie VPSP būdu įgyvendintų 34 ligoninių ir 119 kitų sveikatos apsaugos projektų, prie 239 naujai pastatytų mokyklų, 23 transporto projektų, 34 gaisrinių ir policijos nuovadų, 13 naujų kalėjimų ir perauklėjimo įstaigų ir t.t.

O Lietuvos 2009 VIP ir vėl bus rengiama pagal seną kurpalį – atimant vis mažėjančias lėšas iš valstybei reikalingų projektų ir nukreipiant į, Vyriausybės požiūriu, dar reikalingesnius, nors tokia problema išsektų, jeigu VIP būtų leista dalyvauti privačioms lėšoms.

Būsimasis naujos sudėties Lietuvos Seimas, tikiuosi, ras svertų priversti naująją Vyriausybę sutvarkyti apleistą VPSP dirvą, kad ir mes pradėtume skaičiuoti geros praktikos pavyzdžius.

Artūras Skardžius
Seimo Audito komiteto pirmininkas

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai