Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Valstybės statybų projektams pradeda ieškoti privačių lėšų

Kitų metų pradžioje turėtų būti paskelbti pirmieji konkursai plėtoti nekilnojamojo turto projektus vadinamuoju PPP – viešosios ir privačios partnerystės metodu. Rinkos žaidėjai jų nekantriai laukia, tačiau baiminasi, kad pagalius į ratus kaišios finansavimo kliūtys.

Ūkio ministerija inicijavo 6 bandomųjų projektų – nuo ligoninės iki aplinkkelio statybų – galimybių studijas. Jos turėtų būti parengtos iki metų pabaigos, o jau kitų pradžioje bus skelbiami ir projektų įgyvendinimo vadinamuoju PPP būdu (angl. public private partnership) pirmieji konkursai.
„Pasirinkus tradicinį modelį, pastatyti ir įrengti naują mokyklą prireikia iki 5 skirtingų viešųjų pirkimų ir sutarčių: projektavimo, finansavimo, rangos, prekių įsigijimo, eksploatavimo, tad vien procedūros užima kelerius metus. Pagal partnerystės modelį galima vienu konkursu ir viena jungtine sutartimi įsigyti visą kompleksą paslaugų – nuo projektavimo, finansavimo pritraukimo, projekto plėtros iki objekto eksploatavimo“, – dėsto Tadas Jagminas, ūkio ministro visuomeninis konsultantas investicijų skatinimo klausimais.
Projektų įgyvendinimo ir finansavimo schema turėtų būti gana paprasta: privatus subjektas savo ir skolintomis lėšomis atliktų darbus ir tęstų sukurto turto priežiūrą ir palaikymą sutarties laikotarpiu, tarkime, 25 metus, o valstybės ar savivaldybių institucijos mokėtų kasmetį paslaugos mokestį. Toks kasmetinis mokėjimas, kuris prilygsta veiklos nuomai, ilguoju laikotarpiu užtikrintų investuotojams finansinę grąžą.

Ilgalaikės investicijos

Robertas Dargis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos prezidentas ir UAB „Eika“ vadovas, sako, kad šių, pirmųjų projektų laukia: „Norime, kad jie greičiau įvyktų vien dėl precedento, kad galėtume nueiti tą kelią nuo idėjos iki įgyvendinimo, išryškėtų pliusai ir minusai.“
Kita vertus, p. Dargis baiminasi, kad šiuos projektus sklandžiai įgyvendinti trukdys finansavimo sunkumai, mat tokių projektų sėkmė priklauso ne tik nuo vietos bankų pasiryžimo finansuoti, tik šie veikiausiai neskolins ilgam laikotarpiui, o nuo galimybių pritraukti užsienio institucinių investuotojų, kurie į tokio tipo projektus lėšų įdėtų ne vieniems metams.
Ponas Jagminas sako, kad finansavimo būdai dar styguojami, tačiau labiausiai ir gręžiamasi į ilgalaikį finansavimą galinčius užtikrinti institucinius investuotojus, mat dažniausiai tokia yra ir PPP projektų praktika kitose Europos šalyse.
„Valdžia mano, kad ji duos garantiją, pasakys, iš kur skolintis, susitars, kad skolintų, tačiau bet tokiu atveju riziką prisiima skolininkas – privatus verslininkas, o didelė rizika yra daug kainuoja ir tai brangina pačius projektus“, – kalba Juozas Zykus, UAB „Vilniaus rentinys“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Jis mini, kad pasaulyje viešosios ir privačios partnerystės būdų yra įvairių ir bene sėkmingiausi tie, kai pinigai investuotojui grįžta ne tik iš valstybės, bet ir iš paslaugos gavėjo. „Pavyzdžiui, pastatau tiltą, žmogus važiuoja, sumoka, o aš grąžinu bankui“, – galimybes svarsto jis. NT bendrovių vadovai pabrėžia, jog tam, kad PPP projektai įneštų šviežio oro gūsį į sustingusią NT rinką, jų turėtų būti pakankamai daug, o tada kyla klausimas, kiek tokių įsipareigojimų bus pajėgi prisiimti pati valstybė.

Ieva Dauguvietytė,
2009-12-08 „Verslo žinios“.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...metro trasose įrengtose sekcijose galima kloti įvairias inžinerines komunikacijas (lietaus ir fekalijų kanalizaciją, ryšio ir elektros tinklus).

Draugai

Blog'ai