Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Verslo balsas
Valerijus Simulik

Viena iš mūsų emigracijos priežasčių – nedarbas ir mažas atlyginimas už darbą. Provincijoje darbo trūksta, o jei laimingiesiems ir pasiseka jį gauti, atlyginimas dažnai nebūna didesnis už socialinę pašalpą. Tai visai suprantama, kad Lietuvos žmonės nenori gyventi šalyje, kurioje tas gyvenimas yra skurdus ir neperspektyvus.

Kita vertus, demokratija ir Konstitucija garantuoja Lietuvos piliečiams visas teises, kurias turi labiausiai išsivysčiusių šalių žmonės. Vadinasi, daug kas priklauso ir nuo piliečių.

Remigijus Žemaitaitis

Mažai kas abejoja, kad po 2020-jų metų Lietuvos laukia sunkus metas. Europos Sąjungos parama sumažės. Verslui bus sunkiau plėtotis. Jei nesumažės biurokratizmo, gali prasidėti didesnė verslo migracija į kitas šalis.

Ar toks scenarijus realus? Ar jam ruošiasi Lietuvos politikai? Ar politikams vis dėlto svarbiau rinkimai nei reformos? Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Rimantas Sinkevičius

Žmonijos ekonomikos plėtra prasidėjo tada, kada žmonės pradėjo keliauti. Valtimis, laivais, kupranugariais, vežimais. Iš vienų kraštų į kitus buvo vežamos prekės, keliavo amatininkai. Pasaulis turtėjo.

Tas pats ir dabar. Nuo susisiekimo tebepriklauso šalių ir žmonių gerovė. Todėl susisiekimo plėtra tebelieka nepaprastai svarbi. Tik ar mes tą suvokiame?

„Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys, buvęs Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus. Juos kalbina Audrys Antanaitis.

Seimo narė Rasa Budbergytė

Europos Sąjungos padėtis neaiški. Ši valstybių organizacija apipinta problemomis, kurias išspręsti gal ir pavyks, bet reikės įtepti visas jėgas. O ir tikėtis, kad viskas liks kaip buvę – neverta. Turėsime persitvarkyti.

Turės persitvarkyti ir Lietuva. Gal persitvarkyti, o gal šiek tiek ir pagudrauti. Nes norėsime išsaugoti iš Europos Sąjungos gaunamus pinigus.

Tad gudrausime. Bet žinome, kad „gudručiai“ dažnai nukenčia. Tad reikės ne tik gudrauti. Reikės ir kažką gero padaryti. O ką?

Apie tai „Verslo balse“ kalbasi Seimo narė Rasa Budbergytė ir „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Bronis Ropė Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

2017 metais garsiai prabilta apie Europos Sąjungos ir Lietuvos laukiančią ekonominę ir politinę krizę. Požymių kad ji artėja išties yra nemažai. Tačiau medalis turi ir kitą pusę – galingą civilizaciją sukūrusi Europa ne tik ne vieną krizę atlaikė, bet ir ne kartą sugebėjo grėsmes paversti pergalėmis.

Tiesiog savo laiku ji žinojo ką reikia daryti.

O ar žinome, ką reikia daryti šiandien? Ar esame pasiruošę, numatę planus, paruošę strategijas ir taktikas?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Europos parlamento narys Bronis Ropė bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Arvydas Anušauskas ir Juozas Zykus

Pastaraisiais metais ėmėme daugiau dėmesio skirti Lietuvos saugumui. Tačiau saugumą dažniausiai suprantame kaip išorės grėsmes. O saugumo sąvoka yra daug platesnė.

Grėsmė saugumui – viskas kas gali pakenkti mūsų valstybei. Nuo išorės priešo iki „vidaus draugo“. Nuo politinio nesusikalbėjimo iki ekonomikos krizės.

Jei kai kurių grėsmių prognozuoti negalime, tai artėjantis ekonomikos sunkmetis – planuojamas. Jis gali užgriūti apie 2020 metus, kada labai sumažės Europos Sąjungos parama.

Algirdas Sysas ir Juozas Zykus

Daugelis ekonomikos ekspertų jau sutaria, kad 2020 metais Lietuvai prasidės sunkūs laikai. Europos Sąjungos parama gerokai sumažės, emigracija padidės, senukų padaugės. Reikės mokytis gyventi kitaip, o mokytis gyventi kitaip visada yra sunku. Tačiau įmanoma. Ypač, jei tam pasiruoši.

O mes ar pasiruošę sutikti 2020 metų iššūkį? Ar sugebėsime gręsiantį krachą paversti planuota krize?

Apie tai „Verslo balse“ diskutuoja Seimo narys Algirdas Sysas bei „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus. Juos kalbina Audrys Antanaitis.

Audrys Antanaitis, Mindaugas Bastys ir Juozas Zykus

2020-ieji Lietuvai gali būti lūžio metai. Europos Sąjungos parama sumažės arba pasibaigs visiškai. Įpratę prie neuždirbtų pinigų turėsime pertvarkyti ne tik savo gamybą, bet ir visą gyvenimą apskritai.

Tačiau ar esame tam pasiruošę? Juk kol kas net dalis politikų drąsiai teigia, kad apskritai jokios krizės nebus, o ES parama toliau bus teikiama per regionines programas. Todėl jokio ypatingo pasiruošimo nereikia.

Tačiau logika sakytų, kad net jei krizės ir nebus, geriau jai pasiruošti. Nes jei ji bus ir mus užklups nepasiruošusius, tai neabejotinai virs krachu.

Apie tai Audrys Antanaitis kalbasi su Seimo vicepirmininku Mindaugu Basčiu bei Metro sąjūdžio” vadovu Juozu Zykumi.

Algimantas Kirkutis, Dainius Kepenis,
Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

Visi deklaruojame, kad siekiame gyventi sveikai. Ne visiems išeina…

Norime gyventi sveikai. Ne visiems pavyksta…

Priežasčių daug. Pirmiausia – mes patys. Valios ir atkaklumo stygius. Išlepimas ir išglebimas.

Tačiau yra ir antra. O tai – aplinka, kuri irgi kartais būna kalta. Didmiesčiai su savo skuba, judra, smogu ir kamščiais. Su savo stresais. Su savo taisyklėmis, kurios kartais yra sunkiai suderinamos su sveika gyvensena.

Tai ar padėtis be išeities? Ar ir ateityje sveikatinimą tapatinsime tik su gydymu?

Apie tai diskutuoja Seimo nariai prof. Algimantas Kirkutis, Dainius Kepenis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Jekaterina Rojaka

Pradedantis kadenciją Seimas kupinas optimizmo ir gražių planų ateičiai. Valdantieji numato išblaivinti Lietuvą, sustabdyti emigraciją, apginti dirbančiuosius ir taip toliau ir panašiai. Bet tokių pat vilčių paprastai pilni būna visi pradedantieji. Paskui gyvenimas viską pakoreguoja savaip.

Tačiau šios kadencijos Seimo atsakomybė didesnė nei prieš tai buvusių. Pasibaigus jo kadencijai, baigsis ir Europos Sąjungos finansinė parama Lietuvai. Reikės tam ir pasiruošti, ir mokytis gyventi be jos.

Egidijus Vareikis, Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

Vis mažiau abejojančių, kad Vilniui reikia metropoliteno. Ne pirmą dešimtmetį trunkančios diskusijos visuomenę ir politikus pradeda įtikinti, kad tai yra viena geriausių, saugiausių ir ekologiškiausių visuomeninio transporto rūšių.

Seimas netgi svarstė ir vieną kartą jau buvo priėmęs Metropoliteno įstatymą. Tačiau Prezidentė jį vetavo, o pataisytas įstatymo projektas kadenciją baigiančiam Seimui jau mažai rūpėjo. Įstatymą priims naujasis Seimas. Tačiau kada? Ir į kokius klausimus reikės atsakyti naujiesiems parlamentarams?

Laidoje diskutuoja Seimo narys Egidijus Vareikis bei „Metro sąjūdžio“ pirmininkas Juozas Zykus.

Virginija Vingrienė, Audrys Antanaitis ir Juozas Zykus

Senajam Seimui po svarstymo pritartus Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui, dėl priėmimo balsuos jau nauji Seimo nariai, kurie, savaime suprantama, norės susipažinti su projektu, jį aptarti ir tik paskui – spręsti.

O pokyčių Vilniuje reikia. Tačiau kokie ir kaip greitai jie gali įvykti?

Apie tai diskutuoja išrinktoji Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkė Virginija Vingrienė bei „Metro sąjūdžio” pirmininkas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Gintautas Mikolaitis ir Juozas Zykus

Vyriausybė grąžino į Seimą pataisytą ir patobulintą Metropoliteno įstatymą. Dabar lieka klausimas – ar spės šios kadencijos Seimas jį priimti.

Jei spės – įstatymu bus apvainikuotas ketverių metų triūsas jį ruošiant. Jei nespės – naujasis Seimas greičiausiai pradės viską iš naujo.

Tad prasideda lenktynės su laiku? Audrys Antanaitis kalbina Seimo narį Gintautą Mikolaitį bei "Metro sąjūdžio" vadovą Juozą Zykų.

Audrys Antanaitis, Mindaugas Pakalnis ir Juozas Zykus

Atnaujinamas Vilniaus bendrasis planas turėtų įsigalioti kitų metų pabaigoje. Šiuo metu planas aktyviai aptarinėjamas su visuomene, kaupiamas idėjų bankas.

O kokių idėjų jame turėtų atsirasti? Ko trūksta Vilniui? Ką jam kiekvienas iš mūsų galime pasiūlyti?

„Verslo balso“ svečiai –Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis bei „Metro sąjūdžio“ vadovas Juozas Zykus.

Audrys Antanaitis, Mindaugas Grabauskas,
Sima Balčiūtė ir Juozas Zykus

Šiuo metu ruošiamas Vilniaus bendrasis planas aptariamas su visuomene. Aptarimų esti visokių – vieni nori spręsti savo seniūnijos reikalus, kiti mato platesnius horizontus.

Suderinti interesus nėra lengva. Tuo labiau, kad laikai keičiasi, atsiranda naujos aplinkybės, kurios pradeda reikalauti ne evoliucinių, o jau beveik revoliucinių sprendimų.

O kokio bendrojo plano reikia Vilniui? Kokia turi būti jo plėtra – evoliucinė ar revoliucinė?

„Verslo balse” su žurnalistu Audriu Antanaičiu kalbasi SĮ „Vilniaus planas” projekto vadovas Mindaugas Grabauskas, šios įmonės architektė Sima Balčiūtė bei „Metro sąjūdžio” vadovas Juozas Zykus.