Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Verslo pavasario pranašas

Pirmasis viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektas - ties starto linija

Viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas įmanomas ir Lietuvoje. Vyriausybė prieš keletą savaičių patvirtino viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010-2012 metais programą. Plėtojant viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą valstybė užtikrintų efektyvesnį paslaugų teikimą gyventojams, optimizuotų viešosios infrastruktūros eksploatavimo sąnaudas ir pagerintų paslaugų kokybę. Užsienio šalių patirtis rodo, kad tokiu būdu galima sutaupyti iki 30 proc. išlaidų.

Koncesija - tinkamiausias būdas

Pirmąja kregžde panaudojant privačias lėšas įgyvendinant infrastruktūros projektus gali tapti požeminė pėsčiųjų perėja sostinėje prie Santariškių klinikų. Kad ji čia būtina - niekas nesiginčija. Tačiau Vilniaus miesto valdžia šiam projektui įgyvendinti neturi pinigų. Lėšų skirti pasiruošę privatininkai, bet jie neturi valdžios pritarimo. Jeigu būtų sukirsta rankomis, Santariškių požeminė perėja taptų pavyzdžiu, apie kurį jau ilgai kalbama.

Tikėtina, kad jis atvertų galimybių viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu pastatyti ir daugiau objektų. Finansavimo ir tarpusavio atsiskaitymo principas galėtų būti pakankamai paprastas. Pasirašius sutartį, privati bendrovė pastatytų šiuolaikišką požeminę perėją su prekybos patalpomis. Savivaldybė galėtų atsiskaityti keliais būdais. Vienas jų - skirti Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, o likusius pinigus atseikėti iš miesto biudžeto. Kitas būdas - skirti dalį pinigų iš ES teikiamos paramos arba miesto biudžeto, o likusius pinigus leisti verslininkams susigrąžinti patiems leidžiant naudotis komercinėmis patalpomis. Atlikta galimybių studija parodė, kad tinkamiausias būdas įgyvendinti projektą viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo principu - koncesija.

Statybos eismo nesutrikdytų

Dabartinė situacija ties Santariškių klinikomis, švelniai tariant, yra nepavydėtina. Analizė parodė, kad bemaž kas savaitę čia užfiksuojama po eismo įvykį, kurių kaltininkai dažniausiai būna pėstieji. „Toje vietoje būna nuolatinių grūsčių - ir transporto, ir pėsčiųjų. Šie, dažnai vaikščiodami per gatvę, verčia stoviniuoti transportą. Trukdžių neišvengia ir greitosios pagalbos automobiliai. Kai kurie atvejai būna lemtingi", - pasakojo padėtį nagrinėjęs bendrovės „Vilniaus rentinys" generalinio direktoriaus pavaduotojas Juozas Zykus. Nagrinėdami technines statybų galimybes statybininkai priėjo išvadą, kad darbas turi būti labai gerai organizuotas. Kitaip padėtis dar labiau pablogėtų, susidarytų automobilių spūsčių. Statant uždaru būdu, naujos technologijos leidžia nebloginant susisiekimo sąlygų, neuždarant eismo įrengti modernias pėsčiųjų perėjas su komercinėmis patalpomis ir tokiu būdu sukurti geresnes sąlygas ir pėstiesiems, ir prekybininkams, ir ligoniams bei lankytojams.

Požeminė perėja Santariškėse būtų statoma panaši į įrengtą T. Narbuto gatvėje, prie prekybos centro „Panorama". Automobilių eismas čia nebuvo stabdomas, tik nežymiai susiaurinta eismo linija. Įrengiant požeminę perėją Santariškėse, automobilių eismas joje kurį laiką būtų nukreiptas per šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę, tad didesnių susisiekimo keblumų nekiltų.

Žiūrima ir į ateitį

Pėsčiųjų tunelį siūloma įrengti taip, kad pėstieji galėtų trumpiausiu atstumu patekti į tunelį ir iš esamų gydymo įstaigų, ir iš asmeninio bei visuomeninio transporto. Neįgaliesiems abiejose gatvės pusėse numatyti liftai. Dviratininkams ir vežantiesiems vaikų vežimėlius siūloma įrengti takelius.

Taip pat siūloma įėjimus ir išėjimus iš tunelio dengti peršviečiamais stogais, kurie apsaugotų laiptus nuo kritulių ir šie nebūtų slidūs. Tunelio viduje siūloma numatyti tualetą - jo ypač trūksta atvažiuojantiems iš kitų miestų pacientams ir ligonių lankytojams. Mat viešojo tualeto šalia klinikų nėra.

Praėjimų pakraščiuose galima išdėstyti ligoninių kompleksui reikalingus informacijos ir reklamos stendus, su gydymu susijusias ir ligonius lankančių žmonių reikmes tenkinančias prekybos patalpas. Projektuojant pėsčiųjų tunelį, numatyta didinti atstumą tarp įvažiavimo į klinikas ir viešojo transporto sustojimo. Tokios nišos leistų greitosios pagalbos mašinoms be trukdžių įvažiuoti į klinikų teritoriją. Pėsčiųjų tunelis suprojektuotas taip, kad ateityje Santariškių gatvę būtų galima išplatinti dukart.

Pėsčiųjų tunelio statybos ir su tuo susijusios gatvės rekonstrukcijos darbai truktų septynis mėnesius. Iš jų du mėnesius truktų tyrinėjimai ir projektavimo darbai. Manoma, kad projekto vertė siektų apie 4 mln. litų.

Pasirinko prioritetą

Požeminės perėjos Santariškėse klausimas jau svarstytas Vilniaus miesto taryboje, preliminarus sutikimas įgyvendinti projektą yra. Tačiau finansavimo modelis yra tai, kas dar neleidžia pradėti darbų.

Bendrovės „Vilniaus rentinys" generalinio direktoriaus pavaduotojas J. Zykus mato du scenarijus: darom arba nedarom. Pasirinkus pirmąjį, projektas įgyvendinamas, miestiečiai ir atvykstantieji į Santariškių klinikas junta teigiamus pokyčius. Jeigu bus pasirinktas scenarijus vilkinti laiką ir nepriimti sprendimų, perėjoje tęsis sumaištis, vėl kils nelaimingų atsitikimų.

Sostinės savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis prieš kurį laiką prognozavo, kad požeminės perėjos Santariškėse statybos darbai prasidės birželio mėnesį. Dabar data nukeliama. Vis dėlto viliamasi, kad ir vėliau pradėtus darbus bus galima užbaigti šių metų pabaigoje.

„Šis projektas - tikrai labai svarbus. Požeminė perėja ties klinikomis labai reikalinga. Nors idėja iš pradžių sukūrė didelę priešpriešą, požiūris pamažu keičiasi. Šis projektas įtrauktas į prioritetinių sąrašą", - pasakojo A. Šešelgis.

Tikėtina, kad projektui įgyvendinti bus prašoma ES struktūrinių fondų paramos. Tam, kad skambėtų įtikinamiau, savivaldybė padidintų savo investicijų dalį bendroje sąmatoje. A. Šešelgio manymu, šio projekto negalima atidėlioti – pirmiausia reikia galvoti apie žmonių, atvykstančių į klinikas, patogumą.
„Ten atvažiuojama ne pramogauti, ne prekių pirkti - čia atvyksta žmonių, turinčių rimtų bėdų. Jie turėtų nors patogiai pasiekti gydymo įstaigas", - kalbėjo savivaldybės atstovas.

Viena perėja neapsiribotų

Kai buvo imtas svarstyti perėjos ties Santariškių klinikomis klausimas, siūlymų, kokia ji turėtų būti, netrūko. Svarstyta, kad geriau būtų statyti pėsčiųjų viaduką, kuris nusidriektų nuo Onkologijos centro iki Santariškių klinikų. Netgi būta siūlymų įrengti įėjimus į gydymo įstaigas tiesiai nuo viaduko.

Galiausiai sutikta, kad tokie siūlymai neracionalūs, jiems įgyvendinti reikėtų nežinia kiek pinigų. Optimaliu variantu pasirinkta požeminė perėja.

Norint pagerinti susisiekimo infrastruktūrą Santariškių klinikų apylinkėse, galvojama apie automobilių stovėjimo aikštelių išplėtimą. Pirmiausia ketinama įrengti laikinąją automobilių stovėjimo aikštelę sklype ties Onkologijos centru palei Žaliųjų ežerų gatvę. Šis sklypas priklauso Vilniaus universitetui ir šiuo metu nėra naudojamas.

Kiti galimi projektai: požeminės perėjos, pėsčiųjų ir transporto viadukai ne tik ties klinikomis, bet ir Geležinio Vilko bei Mokslininkų gatvėse. Vienintelis stabdys projektams įgyvendinti - kiauras miesto biudžetas.