Specialistų ir politikų balsas

Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus

Politikai teisę vadovauti []
visuomenei įgija piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų – būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti.

Ekonomistas
Gitanas Nausėda

Efektyvi susisiekimo []
infrastruktūra – svarbus ekonomikos faktorius. Kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria. Kiekvienas papildomas kilometras, kiekviena sugaišta minutė – tai nuostoliai. VGTU mokslininkai suskaičiavo, kad automobilių spūstyse vilniečiai praranda milijardus, t. y. kelis kartus daugiau nei visas miesto biudžetas, skirtas miesto reikmėms tenkinti. Metropoliteno statyba ir jo veikla žymiai pagyvintų miesto ekonominį gyvenimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pirmininkas
Robertas Dargis

Negalima kalbėti []
apie miesto darnią plėtrą, nevystant susisiekimo infrastruktūros. Metropolitenas iš esmės sprendžia susisiekimo problemą, skatina miesto plėtrą ir didina šalia jo esančio nekilnojamojo turto vertę.

VGTU rektorius
Alfonsas Daniūnas

Apsisprendimas statyti []
metropoliteną VGTU būtų tam tikras iššūkis. Mes privalėtume ir galėtume tam tikslui ruošti nacionalinius kadrus. Kaimyninių šalių sostinės tokio tipo statinių įrengimo patirtį įgijo keliais dešimtmečiais anksčiau, todėl mūsų studentai papildomos patirties galėtų įgyti pagal studentų mainų programas.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas
Valdemaras Razumas

Naujovių diegimas []
ūkinėje veikloje neapsieina be mokslininkų pagalbos. Realizuojant metropoliteno projektą, pasireikšti galėtų įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.

Filosofas
Vytautas Rubavičius

Metro projektas sustiprina []
Vilniaus, kaip regioninio metropolio didmiesčio, įvaizdį ir kuria tokiam didmiesčiui bei jo žmonėms reikalingą aplinką. Jis pajėgus atlikti svarbią socialinę santalkos funkciją. Tai ne tik planas, bet ir Vilniaus miesto ateities vizija, kurios įgyvendinimas taps visų vilniečių reikalu.

Europos Parlamento narys
Zigmantas Balčytis

Iki 2050 metų []
miesteliuose turėtų nelikti naftos produktais varomo transporto. Šiam tikslui numatoma skirti ES finansinę paramą, tačiau ji bus skirta tik tiems miestams, kurių valdžia ir visuomenė bus priėmę sprendimus ir paruošę reikalingą dokumentaciją.

Eurokomisaras, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas,
Vytenis Povilas Andriukaitis

Kaip socialdemokratas, []
metropoliteno idėjai pritariu dėl šios transporto rūšies populiarumo tarp įvairių socialinių grupių, o kaip medikas – dėl to, kad tai saugus, ekologiškas transportas, pasižymintis komfortiškomis laukimo ir važiavimo sąlygomis.

Seimo narys
Linas Balsys

Dirbdamas žurnalistu, []
domėjausi metropoliteno privalumais. Dabar, vadovaudamas Žaliųjų partijai, matau, kad metropolitenas žymiai pagerintų ekologinę Lietuvos sostinės padėtį, nes 80 proc. oro taršos ir triukšmo sudaro automobilių transportas. Metropolitenu paprastai naudojasi iki 50 proc. miesto gyventojų.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas
Stasys Kropas

Tokio stambaus ir []
ilgalaikio projekto kaip metropolitenas įgyvendinimas suaktyvina ir bankų veiklą. Lietuvos bankai, žinoma, finansuos vietines statybines firmas, o stambias užsienio korporacijas finansuos stambūs Europos bankai, tokie, kaip Europos investicijų bankas. Šis bankas gali būti ir kaip investitorius.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) garbės prezidentas
Adakras Šeštakauskas

LSA prezidiumas dar []
2008 metais deklaravo paramą metropoliteno idėjos realizavimui, nes tai žymiai pagyvintų šiuo tik pradedanti atsigauti statybos sektorių.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) pirmininkas
Algirdas Vapšys

Lietuvos statybos []
inžinierių sąjunga yra aktyvi metro idėjos rėmėja. Mes dar 2007 m. detaliai išnagrinėjome metropoliteno ir tramvajaus planus ir jų įdiegimo galimybes. Atskleidėme tuos nepatogumus, kuriuos tramvajus sukeltų kelių eismo dalyviams ir išryškinome metropoliteno sistemos privalumus prieš tramvajų.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas, LAWIN vadovaujantysis partneris,
Rolandas Valiūnas

Vilniaus metro, o ypač []
jo pirmoji atkarpa Pilaitė–Centras galėtų iš esmės pagyvinti investicinę aplinką šalyje. Lietuvos įmonės į strateginius investuotojus greičiausiai nepretenduotų, bet savo finansiniais resursais galėtų plėtoti pagalbinę metropoliteno infrastruktūrą: depą, parkingus, o taip pat prie metro stočių esančią socialinę infrastruktūrą.

Nauji vėjai: vietoj viaduko - tunelis

Lina LIŪNIENĖ

Plungiškiai pamena, kaip prieš kelerius metus buvo negailestingai numarinta jų viltis turėti viaduką, kuris sujungtų geležinkelio perskirtas miesto dalis. Viadukui griežtą „ne" tarė paveldosaugininkai. Dabar žiebiama nauja viltis - neseniai į Savivaldybę „atvežtas" pasiūlymas Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, po geležinkeliu, įrengti požeminį tunelį. Jį teikia sostinės UAB „Vilniaus rentinys".





Ko gero, nerastume plungiškio, kuris nepritartų, jog geležinkelio pervaža - tikra piktžaizdė. Kadangi dėl intensyvaus traukinių eismo pervaža dažnai uždaroma, miestas dalijamas į dvi dalis. Dėl to kenčia visi, ypač - atskirtasis rajonas. Labiausiai pikta dėl prie uždarytos pervažos sugaišto laiko, priverstinio vėlavimo ar brangiai atsieinančių apylankos kilometrų.


Prieš kelerius metus plungiškiai džiaugėsi - pagaliau turėsim viaduką, išspręsiantį daugybę eismo s problemų bei padėsiantį ekonomiškai atsigauti atskirtajam miesto rajonui. Viaduko idėja jau buvo pasistūmėjusi, kai staiga jai kelią užkirto paveldo saugotojai. Esą viadukas pernelyg priartės prie paveldo objektų (Oginskių dvaro sodybos parko, statinių), užstos juos, gal net ir kenks. Kadangi paveldosaugininkų žodis svarus, viltis turėti viaduką buvo numarinta.

Dabar idėją, kaip sujungti geležinkelio perkirstą Plungę, siūlo viena vilniškė bendrovė. Pastarosios Savivaldybės administracijai pateiktose vizijose - požeminis tunelis po geležinkeliu.

Su pasiūlymu susipažinęs Savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Šlepetis sakė idėją vertinąs teigiamai. Anot jo, sujungti miestą būtina. Priešingu atveju, vadinamasis kareivinių rajonas ir gyventojams bus nepatrauklus, ir ekonomiškai bus gerokai silpnesnis.

O koks tas siūlymas? Kuo jis patrauklus? Pasak J. Šlepečio, pagal pateiktąją viziją, tunelis turėtų būtų 5 metrų aukščio - tokio reikalauja priešgaisrinė apsauga. Plotis - kone 10 metrų. 8 metrai būtų skirti dviem automobilių juostoms, apie 1,8 m - pėsčiųjų ir dviratininkų takui. Tiesa, pastarasis būtų aukštesnis už važiuojamąją dalį bei atskirtas tvorele - dėl saugumo.



Gatvės nuolydis į tunelį būtų 8 laipsniai. Nuo miesto pusės Dariaus ir Girėno gatvė žemėti pradėtų maždaug nuo sankryžos su Stoties gatve, nuo vadinamųjų kareivinių pusės - kažkur ties posūkiu į „Babrungo" pagrindinę mokyklą. Rengiant tunelį, reikėtų rekonstruoti Dariaus ir Girėno gatvės sankryžą su Žemaitės gatve, be to, į Dariaus ir Girėno gatvę neliktų išvažiavimo iš autobusų stoties teritorijos.

Pasak vicemero J. Šlepečio, tunelio statyba būtų itin moderni, statybininkai dirbtų pagal naujausias technologijas. Rengiant tunelį, geležinkelis iš apačios būtų sutvirtintas metaliniais vamzdžiais, betoninėmis atramomis. Todėl traukinių eismui darbai netrukdytų.

Vicemero teigimu, tunelio idėja patraukli ir dėl kainos. „Viadukas, kaip buvo skaičiuojama, būtų atsiėjęs apie 27 milijonus litų, o tunelį, kaip mus tikino minėtosios bendrovės atstovai, galima įrengti už 5 milijonus. Taigi kaina nebaugina", - sakė J. Šlepetis.

Tunelio viziją teigiamai vertinantis vicemeras sakė siūlysiąs ją plačiau - aptarti komitetams, tarybai. Jei ir kiti pritars, teks ieškoti finansavimo šaltinių.

Sekite mus "Facebook"












Kodėl metro?

Ar žinote, kad...

...statant metro nebūtina stabdyti eismo, ko negalima išvengti ruošiant gatves antžeminio tramvajaus trasoms.

Draugai

Blog'ai